Kultūra

2020.09.03 20:04

Aktorių atestacija kėlė šypseną ir liūdesį – betrūko tik rytinės mankštelės ir pionieriaus kaklaryšio

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.09.03 20:04

„Jau ne sykį teko įsitikinti, kad biurokratija ir menininkai – tarsi du paraleliniai pasauliai, ir kai jų keliai „susikerta“, vienintelis būdas nesipiktinti ir nesiskaudinti – žvelgti į viską su tam tikra humoro doze“, – LRT.lt sako kūrybinių darbuotojų atestaciją ką tik praėjusi (patyrusi) aktorė Birutė Mar.

„Biurokratai juk privalo viską sudėlioti į ekselio lenteles, o menininkai niekada nemėgo kontrolės ir taisyklių“, – priduria daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) dirbanti scenos menininkė, Vyriausybės kultūros premijos laureatė.

Pagal 2017-ųjų pabaigoje įsigaliojusį atnaujintą Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą, darbuotojų atestaciją privalo vykdyti visi valstybiniai, municipaliniai teatrai ir koncertinės įstaigos. Anot Kultūros ministerijos (KM) atstovų, tai vienintelis kontrolės mechanizmas, kuriuo ministerija kišasi į valstybinių teatrų veiklą.

Ar neprarado įgūdžių, kas penkerius metus turi pasitikrinti ne tik aktoriai ir atlikėjai, bet ir įstaigų meno vadovai, akompaniatoriai, aranžuotojai, baletmeisteriai, chormeisteriai, dirigentai, režisieriai ir jų asistentai, spektaklių vadovai.

Jei asmuo įvertinamas labai gerai, su juo be konkurso leidžiama pratęsti darbo sutartį. O jei vertinimas neigiamas – gresia atleidimas.

Nenori laukti geresnių laikų

Nacionalinio dramos teatro darbuotojų atestacija vyko rugpjūtį. Dar vasarą aktoriai gavo lenteles su punktais, pagal kuriuos speciali komisija juos turėjo įvertinti balais.

„Į kai kuriuos punktus galima žvelgti tik su humoru. Pavyzdžiui: „ar geranoriškai siekia optimalaus rezultato?“, „ar į repeticijas atvyksta kūrybiškai pasirengęs?“, „ar iniciatyvus, aktyvus, atsakingas?“… Kaip juokavo kolegos, trūko tik klausimų apie rytinę mankštelę ir pionierišką kaklaraištį“, – vasaros įvykį prisiminė B. Mar.

Lentelėse taip pat teko sužymėti, kiek spektaklių aktorius suvaidino per sezoną, kiek sukūrė vaidmenų ir panašius dalykus.

„Tie punktai mums pasirodė skaudūs, nes dėl teatro renovacijos ir kitų objektyvių priežasčių pastaruosius 5 metus spektaklių buvo žymiai mažiau, daugelis tikrąja to žodžio prasme išgyveno prastovas. O profesionalas juk savo „smuiku“ privalo griežti nuolat, kad neprarastų meistriškumo“, – teigia B. Mar.

Anot aktorės, kiekvienas šią problemą sprendęs kaip išmano – vaidino alternatyviose erdvėse, o ji pati su bendraminčiais įsteigė Solo teatrą, kad turėtų galimybę kurti, o ne laukti geresnių laikų.

Priminė studentiškus laikus

Lietuvos rusų dramos teatre (LRDT) atestacija buvo surengta kiek anksčiau, pasibaigus karantinui. Ji ne iš pačios maloniausios pusės priminė stojamuosius egzaminus. Tik dalyvauti juose ir atlikti užduotis buvo verčiami profesionalai, patyrę scenos vilkai.

LRDT aktorius Vidmantas Fijalkauskas LRT.lt prisipažino atestacijos nelaikąs kokiu nors baubu, tačiau pačiai jos procedūrai apibūdinti ilgai ieškojo švelnesnio žodžio. Demonstruotas požiūris, kuris nebuvo pagarbus aktorių atžvilgiu.

„Aktoriai pajuto, kad jais nepasitikima, abejojama, ar nėra praradę profesinių įgūdžių. Liepta skaityti eilėraščius, prozą, pristatyti, kaip moka atskleisti skirtingus žanrus. Buvo nurodyti konkretūs kūriniai, kuriuos jie gali skaityti komisijai. Tada nelabai supranti, kas yra atestacija, nes aktoriaus ir skaitovo profesijos skiriasi. Buvome pastatyti į studentišką situaciją. Komisija klausė: „Nejau sunku prisiminti studentiškus metus?“ Sakė pastabas, kieno ne toks balsas ar stinga artikuliacijos...“ – nesmagiais įspūdžiais dalijasi V. Fijalkauskas.

Aktorių TA

Apie tai, kad dalyvavo tokiame vertinimo procese Nacionaliniame dramos teatre, savo feisbuko paskyroje paskelbė režisierius Oskaras Koršunovas.

„Matyt, ministerijos klerkai šį rutininį akibrokštą „nukopino“ nuo kelių policijos, nes tai tikrai primena automobilių techninę apžiūrą. Na, bet ką darysi, ministerija mašinaliai nusprendė, kad kūrėjai – muzikantai, aktoriai – yra mašinos ir jiems reikia pereiti techninę apžiūrą, o man pasiūlė vadovauti apžiūros komisijai“, – rašo O. Koršunovas.

Atestaciją režisierius pavertė pašnekesiu su aktoriais. Kalbėtasi apie karantiną, teatro rekonstrukciją ir dėl to sumažėjusį spektaklių skaičių, „nepadorius“ atlyginimus ir tikro teatro ilgesį.

Anot B. Mar, dalyvavusios tokiame pokalbyje, O. Koršunovas puikiai suvokė „renginio“ keistumą ir šiandieninę teatro realybę. Tačiau kai kurių jos abejonių malonus susitikimas neišsklaidė. „Kaip tokį „atestavimą“ įvertinti lentelėse, kurias privalės užpildyti ir ministerijai pateikti teatro administracija – neįsivaizduoju“, – sako ji.

Procedūra nemaloni, bet reikalinga

LNDT darbuotojų atestacinės komisijos pirmininkė teatrologė prof. Ramunė Marcinkevičiūtė tikina, esą atestavimas iš esmės nėra blogas dalykas, reikia tik pasirinkti tinkamą formą ir autoritetingus atestuotojus menininkus. To, regis, ir pritrūko Rusų dramos teatre.

„Situacija jautri, aktoriams atestacijos nėra maloni procedūra. Kol nenusistovėjo „kontraktinė“ sistema, visoms pusėms priimtinas sprendimas neįmanomas“, – tvirtina Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė.

Į atestavimo procedūrą ji žvelgianti savaip. „Tarkime, dėstytojai privalo kas 5 metus praeiti atestacijas. Tarp jų ir daug garsių teatro, muzikos, šokio menininkų. Praeina ir O. Koršunovas, Darius Meškauskas, Nelė Savičenko. Jie pateikia duomenis, pildo specialias anketas. Todėl pačios formos taip griežtai nevertinu“, – teigia R. Marcinkevičiūtė.

Paskutiniai pultai veržiasi prie pirmųjų

LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila sutinka, kad muzikantų ir aktorių atestavimas nėra pati maloniausia procedūra, tačiau pagal įstatymus kito būdo įvertinti jų meistriškumą ir daryti permainas kolektyve nėra.

„Mes, dirigentai, puikiai žinome, kas kaip groja ir kas ko vertas. Tačiau mūsų pastabos, siūlymai nebegroti, eiti į rentą ar pensiją, teisiniu požiūriu nėra pakankami. Tad atestacija yra vienintelis teisinis svertas“, – LRT.lt pabrėžia LNOBT vyriausiasis dirigentas.

Jis reiškė įsitikinimą, kad atestavimo būtinybės klausimu to paties orkestro nariai pasidalytų į dvi lygias stovyklas. „Vieni nori kaitos, rotacijos. Ypač jaunieji. Paskutiniai pultai veržiasi užimti vietą prie pirmųjų. Gerai griežiantys ir siekiantys karjeros atestacijos nebijo“, – tvirtino R. Šumila. Pasak jo, pažeminti ir neįvertinti labiausiai jaučiasi pozicijas praradę, nuvertėję atlikėjai.

Problema, anot R. Šumilos, būtų išspręsta įvedus kontraktinę įdarbinimo sistemą, kai su atlikėjais sudaromos terminuotos sutartys. „Dabar neterminuotomis sutartimis esame tarsi „įkalinti iki gyvos galvos“, atsiranda galimybė piktnaudžiavimui, nepaklusimui naujo vadovo siekiams, vizijai. Meno sektoriuje turėtų atsirasti įstatymiška galimybė įdarbinti terminuotoms sutartims, ilgesniam laikui su galimybe sutartis pratęsti“, – teigia dirigentas.

Anot jo, reikėtų keisti ir pačią atestavimo tvarką, formą, kuri šiuo metu labai biurokratiška. „Per tuos vertinimus balais ir skaičiais pradingsta meniniai aspektai, tarkime, ne kiek pasirodymų muzikantas surengia, o kaip groja“, – sako pašnekovas.

Vietos grandams

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė perteikė Kultūros ministerijos poziciją – kol Lietuvos teatruose ir koncertinėse įstaigose nėra įtvirtinta terminuotų sutarčių sistema, kūrybinių darbuotojų atestacija yra būtina.

Anot jos, rengiant naują Profesionaliojo scenos meno įstatymo redakciją (2015–2016 metais, – LRT.lt) daug ir rimtai diskutuota dėl kontraktinio darbuotojų įdarbinimo principo. Viceministrės manymu, tokia sistema būtų paslankesnė, ji praktikuojama daugelyje pažangių šalių. O ilgalaikių sutarčių mechanizmas, anot jos, yra sovietinis paveldas.

„Tada kilo didžiulis pasipriešinimas, teatro meno bendruomenėje sutarimas nebuvo pasiektas. Todėl kaip kompromisas, kad atsirastų galimybė patikrinti scenos menininkų kompetenciją, fizines galias ir būtų užtikrintas kelias į trupę įsilieti jauniems nariams, buvo pasiūlyta nauja atestavimo tvarka“, – sako G. Žemaitytė.

Anot jos, atestavimas neleidžia apsnūsti, užmigti „ant laurų“, manyti, kad „amžinojo etato“ pakaks iki gyvenimo pabaigos ir formos nebereikia palaikyti.

Ji pripažino, kad atestavimo tvarka dar gana nauja ir nėra ideali. O ir įstaigoms ne visada pavyksta sklandžiai susitvarkyti. „Kiekviena įstaiga turėtų turėti savo atestavimo būdą, kuris atitiktų bendrus reikalavimus, bet procesas nebūtų žeminantis. Vis dėlto jos tobulinimui teatro bendruomenė nepateikia pozityvių pasiūlymų“, – sako G. Žemaitytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt