Kultūra

2020.09.12 20:19

Maxas Bandas pasaulį stebino ne pagal amžių solidžiais darbais

Jolanta Kryževičienė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.09.12 20:19

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus. Devynioliktasis pasakojimas yra skiriamas dailininkui Maksui Bandui.

Garsus prancūzų meno mokyklos atstovas Maxas Bandas gimė 1900-aisis Naumiestyje, Lietuvoje. Jo kelias prasidėjo Marijampolėje, sako dailės istorikė daktarė Rasa Žukienė.

„Jo gyvenimas buvo gana nelengvas. Jis, būdamas penkerių metų, neteko tėvų, – pasakoja R. Žukienė. – Būdamas šešiolikmetis, jis jau piešė reklamas miesteliams, mat gyveno pas tetą ir turėjo pats užsidirbti pinigų.“


Anot dailės istorikės, į gabų vaikiną Marijampolėje greitai dėmesį atkreipė Marijampolės žydų gimnazijos direktorius Maxas Meyeris. „Jis gabų jaunuolį pasiuntė į Berlyną studijuoti būtent dailės“, – pabrėžia ji.

1922 metais surengęs parodą Berlyne, jis gavo tokį epitetą – žydiškasis El Greco. Prancūzų kritikai pripažino, kad jo paveiksluose yra daug jausmo, daug sielos gelmės.

Po kelerių metų studijų Prūsijos meno akademijoje, M. Bandas išvyksta į Paryžių. Ten jis susižavi garsiais impresionistais, fovistais. M. Bando talentą greitai pastebi meno bendruomenė. Dar būdamas labai jaunas, jis sulaukė meno kritikų dėmesio, ėmė rengti parodas.

„Maxas Bandas labai greitai tapo žinomas. Jis darė savo parodas ir Berlyne, ir Amsterdame, ir Paryžiuje, ir Italijos miestuose, – pasakoja R. Žukienė. – Kai į jo parodas ateidavo garbūs dėstytojai, negalėdavo patikėti, kad darbus nutapė toks jaunas vaikinas.“

Pasak dailės istorikės, M. Bando darbai „atrodė labai brangūs, melancholiški, poetiški, nostalgiški, tamsokų spalvų“. „1922 metais surengęs parodą Berlyne, jis gavo tokį epitetą – žydiškasis El Greco. Prancūzų kritikai pripažino, kad jo paveiksluose yra daug jausmo, daug sielos gelmės. Buvo labai vertinama jo kūrinių emocija bei šiltumas“, – teigia R. Žukienė.

Šaltai pilkas koloritas rodo M. Bandą šiaurės žmogumi esant, primena pilką Lietuvos žemę ir tokį patį jos dangų.

Geriausioji M. Bando kūrybos dalis – portretai. Jis tapė šeimos narius. Jo darbuose rasime ir senuosius religijos pranašus bei įspūdingus Paryžiaus ir Venecijos miestų vaizdus.

Nuo 1940 metų iki mirties 1974-aisiais, dailininkas gyveno Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tačiau, kaip sako dailės istorikė R. Žukienė, M. Bandui visada rūpėjo palaikyti ryšius su Lietuva.

M. Bandas yra ekspresionistinės mokyklos atstovas, tarp Berlyno ir Paryžiaus įgijęs geriausius savo kūrybos bruožus, kuriems, aišku, pagrindą padėjo Lietuva.

„Maxas Bandas buvo žydų dailininkas, kuris sugrįždavo į Lietuvą. Iš ketvirtojo dešimtmečio pradžios mes turime du tokius peizažus: „Suvalkija“ ir „Marijampolės pakraštys“. Jis taip pat surengė dvi parodas Kaune 1925 ir 1932 metais.

Dailininkas Antanas Gudaitis anuomet rašė: „Šaltai pilkas koloritas sako Maksą Bandą šiaurės žmogumi esant, primena pilką Lietuvos žemę ir tokį patį jos dangų. Tai jo Lietuvoje praleistos jaunystės pėdsakai“.

„Maxas Bandas yra ekspresionistinės mokyklos atstovas, tarp Berlyno ir Paryžiaus įgijęs geriausius savo kūrybos bruožus, kuriems, aišku, pagrindą padėjo Lietuva“, – sako dailės istorikė R. Žukienė.

Pasaulinio garso dailininkas M. Bandas mirė 1974 m. Holivude, JAV.

Plačiau apie Maksą Bandą klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt