Prieš dvejus metus Vilniuje, Užupyje, atidarytas meno pažinimo centras „Tartle“ kviečia į trečiąją parodą atrasti tarpukario dailę, palyginti to laikmečio Vilniaus ir Kauno meninio gyvenimo panašumus ir skirtumus. Čia galima išvysti tapytojų Petro Kalpoko, Justino Vienožinskio, Stasio Ušinsko, Kazio Varnelio darbus. Parodos rengėjai sako, parodoje – centre sukauptos to laikmečio kolekcijos aukso fondas.
Paroda „1918–1945/Kaunas–Vilnius“ pristato išskirtinę meno apžinom centro „Tartle“ kolekcijos dalį, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Daugiau nei 100 parodos eksponatų – tapybos, grafikos, skulptūros darbai, baldai, taip pat eksponuojami plakatai, periodiniai leidiniai, nuotraukos. Ekspozicijoje Lietuvos ir Lenkijos dailės klasikų Adomo Galdiko, Antano Gudaičio, Petro Kalpoko Jurgio Hopeno, Liudomiro Slendzinskio, Stasio Ušinsko, Justino Vienožinskio, Antano Žmuidzinavičiaus darbai.
„Iš dviejų dalių susideda mūsų paroda, pirmo aukšto salės skirtos miesto įvaizdžiui, temai Kauno ir Vilniaus, kurie buvo gana skirtingai formuojami. Kaunas tai tas naujai besikuriantis miestas, laikinoji Lietuvos sostinė, kuri ypač 4 dešimtmetyje asocijuojasi su modernumu ir tautiškumu, tuos moderno ženklus galima įžvelgti dailininkų kūryboje nuo krumpliaračių iki metalinių tiltų ir netgi šiek tiek Amerikos Kaune viename iš A. Blato kūrinių. Ir žinoma tas siekis dalininkų naujai interpretuoti su lietuviškukmu susijusius simbolius.
Vilniaus situacija kiek kitokia, ta vietinė menininkų plėtota ikonografija, istorinės LDK sostinės daugiau dėmesio skiria tradicijos svarbai, tąsai, paveldosaugai. Vilnius labiau romantiškas, šiek tiek mistiškas net, ieškojimas bendrų sąlyčio taškų abiem miestams“, – pasakoja parodos kuratorė Dovilė Barcytė.
Ekspozicijoje kultūrinio gyvenimo ir dailės stilistikos skirtumai Vilniuje ir Kaune atskleidžiami pristatant dvi institucijas, formavusias pagrindines to meto dailės tendencijas, – Kauno meno mokyklą ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetą.
„Jos formavo tendencijas didžiojoje salėje, skirtoje Kaunui, siekėm skirtį parodyti tarp vyresnės ir jaunų Kauno meno mokyklos auklėtinių stipendininkų, novatoriškesnės meninės kalbos“, – aiškina parodos kuratorė Ieva Burbaitė.
Ketvirtadienį į vykusį parodos atidarymą skubėjo visuomenininkai, politikai, verslininkai. Atidaryme dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.
„Tartle“ kolekcijoje apie 7 tūkstančius objektų, dauguma jų – surinktas ir grąžintas į Lietuvą po pasaulį išbarstytas kultūrinis ir istorinis lituanistinis paveldas. Ši paroda veiks iki kitų metų pavasario. Ją apžiūrėti galima tik užsiregistravus į ekskursijas, kurias ves dailės istorikės, kuravusios šią parodą.
