Kultūra

2020.09.01 13:43

Juozas Erlickas: manau, dar galiu rašyti ką noriu

Juta Liutkevičiūtė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2020.09.01 13:43

Rašytojas Juozas Erlickas neslepia, kad duoti interviu jam nėra malonus dalykas. Pasak jo, tais pačiais žodžiais į klausimus atsakantieji tiesiog „mala šūdą“. „Yra daug tokių, kurie net su dideliu pasimėgavimu šitą produktą mala“, – LRT RADIJUI sako rašytojas, poetas ir publicistas Juozas Erlickas.

Po Lietuvą J. Erlickas keliauja su savo pasirodymu, kurį pavadino „Laisvoji programa“. Suvaržymų, ribojimų ir kaukių dėvėjimo metu, kaip teigia pats rašytojas, jo renginyje galima bent trumpam pamiršti visus mus neraminančias aktualijas.


„Kadangi programa yra laisvoji, tai kiekvienas gali koncerte elgtis savo nuožiūra. Gali net išvis neateiti į koncertą – jokios prievartos nėra, – humoro jausmo nestokoja J. Erlickas. – Aprangos stilius taip pat laisvas. „Valstiečiai“ gali su šakėmis eiti, „darbiečiai“ – su darbiniais drabužiais.“

J. Erlickas, pristatęs naują kompaktinę plokštelę „Mėlynoj stotelėj“ sako, kad geriausia pasirodyti vos vienam žiūrovui. „Su vienu žiūrovu iš tiesų gali pasikalbėti kaip su žmogumi. Jei trys žmonės – jau minia. O šiaip ateina nedaug, manęs neblaško. Jei jau ateina, tai ir pasiklausyti manęs gali“, – tikina rašytojas.

Pašnekovas neslepia, kad vienatvė jam patinka. „Būti vienam man labai gerai, – užtikrintai sako J. Erlickas. – Ir draugas vienas yra gerai. Na dar du draugai. Jei daugiau – jau ne draugai, o tik šiaip pažįstami.“

Su vienu žiūrovu iš tiesų gali pasikalbėti kaip su žmogumi.

Pašnekovas pristatė savo naują kompaktinę plokštelę „Mėlynoj stotelėj“. „Ten yra viena daina, kuri taip vadinasi. Aš geriau pabūsiu rašomojo stalo mėlynoj stotelėj, nes tokioje aplinkoje esu daugiausiai praleidęs laiko. Netgi ne prie kompiuterio. Pradėjau dar kai jo nebuvo. Vis rašydavau mėlynu rašalu arba mėlynu tušinuku. Tai mano stotelė prie rašomojo stalo yra mėlynos spalvos“, – savo kūrybinę erdvę piešia J. Erlickas.

Galima visus žodžius ir mintis išdainuoti, ypač tuos, kurie yra nemalonūs, sako J. Erlickas. Rašau ir apdainuoju ką noriu, čia pat tikina jis.

Satyros žanro specialistas nesutinka su rašytoja ir poete Renata Karvelis, kuri teigia neseniai supratusi, kad ne visus išgyventus dalykus galima aprašyti, mat neretai jie labai glaudžiai susiję su kitais žmonėmis, o šie gali nenorėti, jog visa tai nugultų ant popieriaus lapo.

Draugas vienas yra gerai. Na dar du draugai. Jei daugiau – jau ne draugai, o tik šiaip pažįstami.

„Jie gal to ir nenorėtų, bet jei tuo metu taip rašyti liepia širdis, tai vis tiek reikia tai daryti, – samprotauja rašytojas. – Nors gali būti ir problemų. Pavyzdžiui, širdis po infarkto. Tada jau nežinau, ar tokia širdimi galima pasitikėti. Man dar taip nėra. Aš dar, manau, galiu rašyti ką noriu.“

Dvasinių vertybių, anot J. Erlicko, kaupti neverta, mat smegenys bet kokiu atveju „kalkėja“. „Aš orientuojuosi labiau į širdį. Taip pat, žinoma, ir į kitus organus. Protu nepasitikiu. Su galva yra blogai – kiek per dieną dvasiškai praturtėju, tiek per naktį man smegenys užkalkėja. Taip jau būna su amžiumi.

Todėl aš manau, kad nereikėtų kaupti dvasinių vertybių visą gyvenimą, nes vieną rytą nubundi ir pamatai, kad vis tiek nieko neprisimeni. Nežinau, ką tada verta kaupti. Gal nėra tokių dalykų?“, – retoriškai svarsto pašnekovas.

Istorikas Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad „Juozas proto niekada neturėjo, bet jam niekad proto ir nereikėjo“. J. Erlickas su istoriko žodžiais sako visiškai sutinkantis. „Čia teisinga mintis, – patvirtina rašytojas. – Be to, jei taip sako toks rimtas žmogus, tai negali nei prieštarauti, nei nepasitikėti juo.“

Aš manau, kad nereikėtų kaupti dvasines vertybes visą gyvenimą, nes vieną rytą nubundi ir pamatai, kad vis tiek nieko neprisimeni. Nežinau, ką tada verta kaupti. Gal nėra tokių dalykų?

J. Erlickas prisipažįsta esantis nekantrus ir nemėgstantis duoti interviu. „Žiūrint, ko laukti. Va ir dabar laukiu, kol pasibaigs šitas įrašas. Man nelabai patinka dalinti interviu. Per tiek laiko esu visais klausimais daug parašęs. Kuomet manęs kažko paklausia, aš pradedu galvoti, o ką aš tuo klausimu esu anksčiau pasakęs? Kažką juk esu pasakęs. Ir net šmaikščiai! Ir ieškau nejučiomis to atsakymo. Todėl kartais ir nebeišeina normalus pokalbis“, – nusivylimo neslepia pašnekovas.

Tiems, kurie atsakinėja į klausimus tais pačiais, jau sakytais žodžiais, J. Erlickas gerų žodžių neturi. „Tai čia tie, kurie „šūdą mala“. Man šitą malti yra neįdomu. Gal kada nors manęs tas dar laukia ateityje? Bet dabar tegu jie mala. Yra daug tokių, kurie net su dideliu pasimėgavimu šitą produktą mala“, – sako rašytojas Juozas Erlickas.

Viso pokalbio su J. Erlicku klausykitės LRT RADIJO laidos „Kultūros savaitė“ įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.