Kultūra

2020.08.23 09:47

Eglė Baliutavičiūtė. Mes žinome, ko jums reikia

knygų apžvalga
Eglė Baliutavičiūtė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.08.23 09:47

Vokiečių rašytojo Marc-Uwe Kling distopinė satyra „Kokybės šalis“ – komiškas žvilgsnis į ateities pasaulį, gimusį kaip rinkodaros projektas, kuriame žmogui ir žmogiškumui lieka vis mažiau vietos.

Marc-Uwe Kling „Kokybės šalis“ (Vilnius: Alma littera, 2020. Iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė)

Čia darbo vietas užima robotai, naujienos virsta reklamomis, pasaulio istorija išdarkyta, didžiulių prekybos korporacijų algoritmai kiekvienam sudėlioja asmeninį pirkinių krepšelį, suranda tinkamiausią romantinį partnerį ir valdo politiką, o kiekvienas žmogus vertinamas socialiniais taškais, kurie lemia ar apriboja jo galimybes. Žmogui telieka plaukti pasroviui ir savo planšetėje spaudyti „ok“, nes kitokio pasirinkimo paprasčiausiai nėra.


Pagrindinis knygos veikėjas yra Pėteris Bedarbis. Iš pirmo žvilgsnio jis pasyvus ir nuobodus tipas. Jis nieko ypatinga nenori, ir nieko nesiekia – dirba bebankrutuojančioje sendaikčių parduotuvėje, turi žemą socialinių taškų lygį ir dienas stumia dykinėdamas. Viskas apsiverčia, kai netikėtai iš roboto-kurjerio Pėteris sulaukia siuntinuko su rausvu delfino formos vibratoriumi. Iki neturėjo priekaištų algoritmams, kurie apskaičiuodavo, ko ir kada jam reikia, ir nė neparašyti pristatydavo prekes, tačiau jis įsitikinęs, kad ko jau ko, bet to vibratoriaus jam tikrai nereikia. Tik ar tikrai algoritmai gali klysti? Ką reiškia vieno individo problema didžiųjų duomenų pasaulyje? Kas geriau pažįsta žmogų – jis pats, ar algoritmai? Bandymas grąžinti sekso žaisliuką tampa sizifiška kova su sistema, kuri yra nepaprastai galinga ir dargi įsitikinusi savo teisumu. Tuo tarpu šalyje vyksta rinkimai, į prezidento postą kandidatuoja ultra dešiniųjų pažiūrų politikas ir… androidas.

„Kokybės šalis“ lengva knyga, joje vyrauja stereotipai ir klišės, kurioziškos ir absurdiškos situacijos, o veikėjai karikatūriški. Bet tai ir taikli vartotojiškos visuomenės, politikos, technologijų kritika daro knygą ne tik tikrai juokingą ir šmaikščią, bet ir skatina pagalvoti apie technologijų vaidmenį mūsų gyvenime. Vis dėlto jei bent kiek labiau domitės diskusija apie dirbtinį intelektą, asmeninių duomenų apsaugą, skaitmenizaciją, informacinius vakuumus, socialiniais taškus, politikos užkulisius, nieko naujo ar netikėto knyga nepateiks, nebent suteiks progų pakikenti.

Knygos forma itin kakofoniška – susipina kelios paskiros siužetinės linijos, tarp skyrių įterpiamos reklamos su naujienų krisleliais, naujienų komentarai bei Kokybės šalies gidai. Tokia forma atspindi kuriamą pasaulį – mirgantį nuo reklamų, nepaisantį privatumo, nuolat erzėjantį, nerimstantį, zujantį.

Dėl visuomenės ir technologijų kritikos knyga lyginta su žmonijos santykį su technologijomis kritikuojančiu britų mokslinės fantastikos televizijos serialu „Juodasis veidrodis“ (angl. Black mirror). Neabejotinai, paralelių kūrinys turi ir su klasikinėmis Aldous Huxley bei George`o Orwello distopijomis. Tuo tarpu leidėjai knygą gretino su Kurto Vonneguto ir Douglaso Adamso kūryba. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad „Kokybės šalis“ žymiai labiau priskirtinas populiariajai literatūrai nei bet kuris iš tik ką paminėtų kūrinių ar autorių.

Kadangi knyga pakankamai kinematografiška, smagi ir dinamiška, be abejo, ir populiari, nieko keisto, kad pagal ją jau kuriamas naujas televizijos serialas.

Tiesa, prieš baigdama turiu paminėti vieną didžiausių knygos minusų, kuris gali apsunkinti skaitymą tiems, kurie nemoka anglų kalbos. Knygoje yra nemažai anglicizmų ir jų vertimai, deja, ne visada adekvatūs.

Ed Clark „Paslaptingas drakonas“ (Nieko rimto, 2020. Iš anglų kalbos vertė Kristina Tamulevičiūtė)

Yra dalykų, kurie visada masina žmones ir audrina vaizduotę. Drakonai – vienas iš jų. Šiems mitiniams padarams abejingų lieka mažai. Tad parašyti knygą apie drakonus – lengvas būdas atkreipti skaitytojų dėmesį. Dar prieš imdama naują britų vaikų rašytojo Ed Carke knygą pradinukams „Paslaptingas drakonas“ į rankas, turėjau mažai dvejonių, kad ją greitai atras jaunieji skaitytojai. Tik buvo smalsu, kokia ši knyga? Lengvas skaitaliukas ar šis tas daugiau?

Knygoje pasakojama apie vienuolikmetę vienišę Mariją, gyvenančią su mama fermoje. Mamos pasirinktas gyvenimo būdas jos visai neįkvepia. Ji svajoja būti mokslininke paleontologe, todėl visą laisvalaikį skiria fosilijų paieškai ir tyrinėjimui. Svajoja ne šiaip sau – paleontologas buvo jos prieš penkerius metus miręs tėtis, ir ji trokšta būti jo verta. Vieną dieną ieškodama fosilijų jūros pakrantėje, Marija suranda ne kokį priešistorinį suakmenėjusį gyvį, bet kuo tikriausią ir net labai gyvą drakoniuką!

Drakoniukas ją labai pradžiugina – pagaliau ji gavo progą įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusi tapti mokslininke, o šis atradimas juk iš tiesų nepaprastas. Bėda, kad Marijai visai nesiseka rūpintis gyvais padarais, o drakonas ne daiktas, juo reikia rūpintis, jis padykęs ir nuolat įvelia Mariją į įvairiausius nuotykius. Pamažu padarėlis mergaitei tampa daug svarbesnis nei tiesiog mokslinis interesas.

Parašyti neilgą, greitą, smagią, nuotykingą, bet kartu pakankamai įtaigiai rimtus klausimus liečiančią knygą vaikams nėra lengva. Gana dažnai stipriau nusvyrama į vieną ar kitą pusę. „Paslaptingą drakoną“ galima laikyti neprasta išimtimi. Knyga tikrai nėra sofistikuota, jai galima būtų prikaišioti, pavyzdžiui, niuansuotumo trūkumą, dalies veikėjų plokštumą, bet ji įdomi ir paveiki. Ji ugdo empatiją, atsakingumą, vaizduotę ir turi potencialo įtikti tiems jauniesiems skaitytojams, kurie nelabai mėgsta skaityti.

Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalga skambėjo per LRT KLASIKOS laidą „Ryto allegro“: