Kultūra

2020.08.09 19:00

Parodą įkvėpė Petro Repšio žodžiai: jei rotušėje nėra laikrodžio, miestas nėra laisvas

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.08.09 19:00

Parodą „Miesto laikrodis“ planuota atidaryti kovo 11 dieną, karantinas sujaukė planus, tačiau parodos durys Molėtų dailės galerijoje tiems, kas dėvi kaukes, jau atvertos. „Palikome laisvę savo sielos rotušę kiekvienam menininkui statyti jam brangiausiame Lietuvos kampelyje“, – teigia viena parodos kuratorių menininkė Aistė Gabrielė Černiūtė.

Projektas vyksta jau trejus metus. Pirmojoje parodoje menininkai demonstravo savo išugdytą stilių, išskirtinumą. Praėjusį kartą projektas vadinosi „Einantis laikas. 100 Lietuvos menininkų / 100 laikrodžių“. Paroda buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Šiemet iki rugsėjo vidurio vyksianti paroda dedikuota Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui.

– Kaip susiejote laikrodžio, miesto ir nepriklausomos Lietuvos temas?

– Temą sustiprino menininko Petro Repšio pasakyti žodžiai, jog jeigu rotušėje nėra laikrodžio, reiškia, miestas nėra laisvas. Tad palikome laisvę savo sielos rotušę kiekvienam menininkui statyti jam ar jai pačiame brangiausiame Lietuvos kampelyje. Kolekcijoje yra ne vienas laikrodis, skirtas Vilniui ar Kaunui, daugybė jų skirta miesteliams ir vietovėms.

Ir pernai, ir šiemet parodos lydimos labdaros misijos. Šiemetinės parodos autoriai sukurtus laikrodžius dovanojo labdaros projektui „Vyrų fondas“. Šiuo metu renkamos lėšos ultragarso aparatui Santaros klinikų Onkohematologijos centrui. Visos už parduotus laikrodžius gautos lėšos skiriamos labdarai.

– Kokie autoriai dalyvauja parodoje? Ar tai nuolatiniai dalyviai, ar yra ir naujai prisijungusių? Kas iš jų labiausiai nustebino?

– Iš pradžių kartu su kuratoriumi Rimvidu Stankevičiumi galvojome: jei Lietuvos nepriklausomybei – 30, tai ir laikrodžių reikėtų 30, tačiau supratome, kad 50 yra solidesnis skaičius kolekcijai. Kvietėme artimiausius menininkus – bičiulius, nes nėra lengva prašyti, kad kūrinius aukotų. Tarp autorių nemažai jaunimo, neseniai įgijusio magistro laipsnius.

Laikrodžių parodos neįsivaizduoju be tapytojo Mindaugo Skudučio. Tai vienas iš Lietuvos tapytojų, kurių kūryboje yra tikrai nemažai ištapytų laikrodžių, – ne tik su tradiciniais ciferblatais, bet įvairiomis formomis. Šį kartą tapytojas sukūrė dingusio Vilniaus laikrodį minkštai, magiškai tapydamas Vilniaus praeitį.

Buvo labai netikėta, kad menininkas ir menotyrininkas Vidas Poškus sukūrė laikrodį „Nedingusiam Vilniui“, keldamas skaudžius architektūros paveldo problemų klausimus. Vilniaus problemas laikrodyje sprendė ir menininkas Algimantas Černiauskas. Jis pasiūlė net keletą laikrodžių idėjų, pasirinkome vieną iš jų.

Bet norisi kalbėti labiau apie tą, kurio neturėjome galimybės eksponuoti. Tai picos dėžė, perverta dideliu aštriabriauniu peiliu, su mintimi, kad tai galėtų būti saulės laikrodžio projektas. Pats autorius teigė, kad tai yra laiko it visa veriančio peilio metafora. Šis laikrodžio maketas – tai žaislinis monumentas biurokratijai, kuri, jis sakė, kaip niekas kitas yra amžina ir, ko gero, didžiausia problema progresyvaus meno viešose erdvėse plėtotei.

– Parodoje pastebiu pasikartojantį religinį motyvą.

– Religingumo svarba, kalbant apie nepriklausomybę, kiekvienam skirtinga. Vaizduojant miestelio laikrodį, svarbi miestelio bažnyčia. Bet gal pats laikas yra sakralus. Tapytojas Arvydas Martinaitis nutapė dvipusį Joniškio laikrodį, abiejose pusėse vaizduodamas karingąjį arkangelą Mykolą.

Du estai, kurie ne vienerius metus gyvena Kaune ir, žinoma, yra patyrę tuos pačius broliškus laisvės troškimo jausmus, dalyvauja šiame projekte. Peeteris Krosmannas vaizduoja Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bokštą – lietuvių tautos laisvės, patirtų kančių simbolį.

– Ar tai – einantys laikrodžiai? Kokį laiką jie rodo?

– Taip, tai einantys laikrodžiai, jų pagrindas – tekstilė, tapyba, vitražas, keramika, grafika.

Pastebėjome, kad daugeliui svarbi vieta yra susijusi su vaikyste, su maloniais, gražiais gyvenimo atsiminimais. Pavyzdžiui, Martynas Pekarskas vaizduoja gimtuosius Kintus, vietoje skaičių vardydamas paprastus dienos veiksmus, kurie užpildo dieną ir naktį: metas suvalgyti graikinį riešutą, metas pažvelgti į Vakarus, metas prie marių, metas tylėti, metas aplankyti Didžiąją Tują ir taip toliau.

– Po kokius miestus keliaus paroda? Kaip susidarėte maršrutą?

– Molėtus pasirinkome dėl to, kad tai vienas iš provincijos miestelių, kurie visada ypatingai švenčia Kovo 11 dieną. Ankstesni parodų planai žlugo ir susipainiojo. Tad stebėsime situaciją, norėtume parodą atvežti į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, o Trakų Vokės dvare surengti laikrodžių aukcioną. Tačiau viską koreguoja neramumai dėl viruso grėsmės.

– Kokį laikrodį sukūrėte Jūs? Kodėl tokį?

– Labai norėjau sukurti laikrodį Kaunui, nes tai mano mylimas miestas, gimtasis, daug gero ten įvyko, bet labai myliu ir Vilnių, kuriame jau daug metų gyvenu, tačiau pagalvojau, kad paskutiniais gyvenimo metais labai daug dvasinės laimės man duoda Juodkrantės marios. Geriausias jų laikas – ankstyvas rytas, kai dar visi miega ir saulė tik kyla, kai nėra nė vieno žmogaus, nebent žvejas toli. Tad ir sukūriau laikrodį Juodkrantei. Jame šoka senis jaunuolio kūnu, vietoj dešinės rankos jam išaugęs sparnas.

Bet smalsu buvo stebėti Kauno laikrodžius, štai Eglei Velaniškytei Kauno simbolis yra Pažaislis, o Gražvydai Andrijauskaitei – senosios raudonų plytų kareivinės, kurių patalpose įkurtos menininkų dirbtuvės. Rengiant šį projektą buvo ir skaudžių netekčių. Sukurti Kauno laikrodžio nespėjo mylima grafikė Jūratė Rekevičiūtė.

Visi parodos dalyviai: Benas Alejūnas, Rūta Adomaitienė, Gražvyda Andrijauskaitė, Emilija Balas, Algimantas Černiauskas, Goda Balbieriūtė, Kunigunda Dineikaitė, Martynas Gaubas, Kipras Černiauskas, Aistė Gabrielė Černiūtė, Gustas Jagminas, Džina Jasiūnė, Agnė Juršytė, Linas Taraškevičius, Agnė Varpukevičiūtė, Jonas Malinauskas, Donatas Inis, Irena Mika, Martynas Pekarskas, Vidas Poškus, Agnė Tulabienė, Rasa Leonavičiūtė, Ula Šimulynaitė ir Rusnė Šimulynaitė, Reiu Tüür, Evaldas Nariūnas, Inesa Bosaitė, Laura Slavinskaitė, Inga Kliučininkė, Vaida Kunigėlytė, Vaidas Žvirblis, Liepa Kaunaitė, Eimantė Šimkutė, Eglė Velaniškytė, Vytautas Kaunas, Peeteris Krosmanas, Kristina Kurilionok, Rimvidas Stankevičius, Lina Šiškutė, Mindaugas Skudutis, Rasa Vasilevičiūtė, Vygantas Vėjas, Nijolė Vilutienė, Rasa Grybaitė, Marius Daraškevičius, Andrius Makarevičius, Arvydas Martinaitis, Julija Skudutytė, Agnė Šemberaitė.