LRT FAKTAI

Kultūra

2020.08.01 11:50

LRT FAKTAI. Vasiljevo kolekcija palieka Nacionalinį dailės muziejų. Buvo saugoma nesilaikant teisės aktų

Jurga Bakaitė, Natalija Zverko, LRT.lt 2020.08.01 11:50

Metų pabaigoje iš Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus bus išvežta privati mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcija. Pusės milijardo eurų, kaip skaičiuoja jo savininkai, vertas eksponatų rinkinys muziejuje buvo laikomas 12 metų, tačiau Kultūros ministerijos auditas paskelbė, kad tai buvo daroma nusižengiant įstatymams.

Žiniasklaidoje pasirodė žinutės, esą muziejus atsižadėjo A. Vasiljevo – neva 400 tūkst. eksponatų kolekcija pasmerkta nežiniai, o pats muziejus be šios ekspozicijos taip pat nebebus sėkmingas. LRT FAKTAI aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis kolekcija buvo saugoma, o dabar išvežama.

Ar muziejus pelnėsi iš privačios kolekcijos?

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus nenori atskleisti, kad už savo patalpose eksponuojamą mados istorijos kolekciją jos savininkui nemoka nė cento, nors šis muziejui generuoja didelį lankytojų srautą – taip susidariusią padėtį nušvietė laikraštis „Obzor“.

Publikacijoje taip pat minima, kad būtent ši kolekcija muziejui generuoja pelną iš lankytojų bilietų ir pelnė jam vietą trijų populiariausių Lietuvos muziejų sąraše.

„Nemalonumais nutikimo Lietuvoje nepavadinčiau“.

Šį straipsnį perpublikavo ir portalas sputniknews.lt, Valstybės saugumo departamento ne kartą pripažintas kaip skleidžiantis Rusijos vyriausybės propagandą. Portale pabrėžiama, kad mados istorikas esą yra „išvaromas“ muziejaus vadovybės.

Žinutė nuskambėjo ir keliuose Baltijos valstybių portaluose rusų kalba, tačiau juose tebuvo rašoma apie tai, kad A. Vasiljevo fondas ieškos naujų patalpų ekspozicijai, buvo kalbama apie galimybę laikyti ekspoziciją Visagine arba Daugpilyje.

„Nemalonumais nutikimo Lietuvoje nepavadinčiau“, – cituojamas pats A. Vasiljevas populiariame Latvijos naujienų portale gorod.lv.

Gelūnas: muziejus nėra sandėlis

Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas patvirtino, kad sprendimas iš muziejaus patalpų iškraustyti A. Vasiljevo kolekciją yra paremtas audito išvada.

Kolekcija buvo priimta ne kaip kolekcija, o kaip dėžių rinkinys.

Pasak jo, valstybiniame muziejuje laikomus eksponatus reikia inventorizuoti ir apskaityti.

„Kolekcija buvo priimta ne kaip kolekcija, o kaip dėžių rinkinys, neapskaitant, neįvardijant, ar deponuojama ir iki kokio laiko“, – sakė muziejaus direktorius. Jo teigimu, situaciją keisti įpareigojo ministerijos auditas: „Auditas imperatyviai mums nurodė susitvarkyti. A. Vasiljevo fondas atsisakė kūrinius apskaityti. Jų aprašymui turbūt reikėtų dar 5 metų, gal net daugiau. Suprasdami tokią padėtį, mes paprašėme, kad eksponatus [fondas] sandėliuotų ne muziejuje.“

Jo teigimu, valstybinis muziejus privačios kolekcijos eksponatus gali arba įsigyti, arba gauti dovanų: „[Šiuo metu] tai tiesiog sandėliavimas nemokant nuomos ir taikant barterinių mainų būdą.“

Be to, auditas konstatavo, kad muziejui nepakanka patalpų savam fondui, nes per pastaruosius 30–50 metų muziejaus kolekcija smarkiai išaugo. Kaip teigia A. Gelūnas, jei po karo muziejus teturėjo vos kelis tūkstančius eksponatų, tai šiuo metu jų jau priskaičiuojama 267 tūkstančiai.

„Mums reikia patalpų fondams laikyti, darbuotojų kabinetams, ekspozicijai ir pan. Tad jei su kūrybine dalimi pas mus viskas gerai, tai su teisine turime problemų. Tenka konstatuoti, kad pastaruosius 12 metų šie eksponatai muziejuje buvo laikomi nelegaliai“, – anksčiau šią savaitę LRT portalui rusų kalba „Novosti“ sakė A. Gelūnas.

Jis patvirtino, kad muziejus neketina nutraukti bendradarbiavimo su A. Vasiljevo fondu ir galėtų ir toliau organizuoti fondo eksponatų parodas.

Buvęs muziejaus vadovas: atvažiuodavo sunkvežimiai, o kas juose – niekas nežino

Buvęs Nacionalinio dailės muziejaus direktorius, dailėtyrininkas Romualdas Budrys, kurio vadovavimo metais ir buvo pasirašyta sutartis dėl A. Vasiljevo kolekcijos saugojimo, sako, kad iš pradžių muziejui toks bendradarbiavimas išties buvo naudingas. Pasak jo, netgi buvo tariamasi, kad ilgainiui A. Vasiljevo kolekcija ir liks muziejaus nuosavybe, tačiau vėliau kilo įtampa.

Pradžioje tiesiog įsileidome, sakė, kad nėra laiko, ir surašysime [vėliau].

„Ką jis laiko, muziejui neduoda žinoti. Kartais atvažiuodavo sunkvežimis, ir niekas nežino, ką jis iškrauna. Manau, kad muziejus [reikalaudamas apskaityti eksponatus] yra teisus“, – sakė R. Budrys.

Pasak buvusio muziejaus direktoriaus, pagal pasirašytą sutartį A. Vasiljevas ir neturėjo gauti pajamų iš bilietų pardavimo. Pradžioje kolekciją buvo planuojama apskaityti, bet tai niekada neįvyko.

„Pradžioje tiesiog įsileidome, sakė, kad nėra laiko, ir surašysime [vėliau]. Kai jau turėjo surašyti eksponatus, kas yra kolekcijoje, jis nesutiko. <...> Davėme jam susidėti spintas eksponatams, jis ėmė sakyti, kad čia jo spintos“, – apie kilusias problemas pasakojo buvęs muziejaus direktorius.

Jo teigimu, tokioje situacijoje būtų galima dovanoti eksponatus valstybei arba nesitikėti, kad biudžetinė įstaiga priglaus privačią kolekciją, net nežinodama, kas joje yra.

Kolekcija muziejaus populiariausio Lietuvoje nepadarė

„Obzor“ publikacijoje taip pat rašoma, esą A. Vasiljevo fondo ekspozicija pavertė muziejų vienu populiariausių Lietuvoje.

Vilniaus turizmo agentūros „Go Vilnius“ atstovai šio muziejaus neįtraukia net į populiariausių miesto muziejų sąrašą.

„Atsižvelgdami į Vilniaus turizmo informacijos centrus lankančių žmonių (iš Lietuvos ir užsienio) domėjimąsi, galime teigti, kad Vilniuje populiariausi muziejai, lankytini objektai yra Gedimino pilis, LDK Valdovų rūmai ir Okupacijos ir laisvės kovų muziejus. Taip pat sparčiai didėja MO muziejaus žinomumas ir populiarumas“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

Nacionalinio dailės muziejaus vadovas A. Gelūnas sako manantis, kad menas nėra sportas ir čia nereikėtų varžytis dėl vietos. Jis nesutinka ir su teiginiu, kad kolekcija nurėš didelę muziejaus pajamų dalį. A. Gelūnas atkreipė dėmesį, kad muziejus kolekcijai suteikė vertingas patalpas, muziejaus darbuotojai prižiūrėjo ir restauravo eksponatus.

„Tai yra to rašančio žmogaus vertinimas, pagrįstas asmenine nuomone. Nekilnojamojo turto nuoma, sandėliavimas Senamiestyje mums atneštų daugiau pajamų“, – teigė jis, išsakydamas ir nuomonę, jog šiuo nutikimu buvo pasinaudota propagandos tikslais. Muziejaus direktorius tvirtina, kad šiuo metu itin populiari Ukrainos istorijos paroda, muziejuje nuolat veikia kitos parodos, ir neįmanoma pasakyti, ar lankytojus čia pritraukia A. Vasiljevo kolekcija, ar kiti renginiai.

Jis taip pat sako nemanantis, kad kolekcijos išgabenimas sumenkins muziejaus vertę.

„Bus parodos – tiek dailės, tiek dizaino. Vienas planų būtų padirbėti su dizaino kolekcijomis, kviesime daug jaunų dizaino kūrėjų. Yra daug planų. Per 30 metų yra išgarsėjusių Lietuvos kostiumo dizainerių“, – sakė jis, vardindamas šiuolaikinius Lietuvos mados kūrėjus. – Tai solidūs kūrėjai, kurių darbų niekas nėra rodęs, keista kodėl – norisi juos eksponuoti.“

A. Vasiljevo fondas: eksponatai bus išvežti metų pabaigoje

Kaip „LRT Novosti“ pranešė A. Vasiljevo fondo vadovė Alma Puodžiukaitienė, bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi truko 12 metų. Per šį laiką buvo surengta 12 laikinų ir 3 nuolatinės parodos.

„Ateityje planuojame ir toliau kartu rengti parodas“, – teigė ji.

Komentuodama tai, kad sutartis dėl bendradarbiavimo ir eksponatų saugojimo muziejuje nebuvo pratęsta, A. Puodžiukaitienė pabrėžė, kad Lietuvoje buvo laikoma apie 80 proc. visos fondo kolekcijos, o bendra jos vertė siekia ne mažiau kaip pusę milijardo eurų.

„Muziejaus ir fondo bendradarbiavimas buvo paremtas sutartimi tarp dviejų juridinių asmenų, o pasibaigus jos galiojimui ir neradus abi puses tenkinančio sprendimo, sutartis pratęsta nebus, – aiškino ji. – Eksponatai turi būti išvežti iki metų pabaigos.“

„Šiuo metu ieškome patalpų kolekcijai saugoti, – pridūrė A. Vasiljevo fondo vadovė. – Pagrindiniai reikalavimai tokioms patalpoms: jos turi būti sausos, vėdinamos, turėti galimybę reguliuoti klimatą ir būti lengvai pasiekiamos (logistikos prasme – LRT.lt). Manau, tikrai rasime tokias patalpas Vilniuje. A. Vasiljevo namas (Vilniuje – LRT.lt) nepritaikytas kolekcijai saugoti tiek dėl dydžio, tiek ir dėl fondui reikalingų materialinių ir techninių sąlygų, nes fondas kasmet įvairiose pasaulio šalyse organizuoja apie 15–20 parodų. Todėl kolekcija turi būti ne šiaip kur nors saugoma, o laikoma parodoms komplektuoti patogioje vietoje.“

A. Puodžiukaitienės teigimu, pats A. Vasiljevas į bendradarbiavimo nutraukimą sureagavo taip:

„Be abejo, tai nebuvo maloni žinia, tačiau kiekviena sutartis turi pradžią ir pabaigą. Galbūt tai bus paskata ir pirmas žingsnis įsteigti atskirą A. Vasiljevo mados muziejų.“

Anot fondo vadovės, šiuo metu vyksta 8 parodos: po vieną – Rusijoje ir Estijoje, dvi – Latvijoje ir keturios – Lietuvoje.

Manipuliacija

Nors kai kuriose žiniasklaidos priemonėse A. Vasiljevo fondo kolekcijos išgabenimas iš Nacionalinio dailės muziejaus patalpų buvo nušviestas kaip neteisingas mados istoriko atžvilgiu, muziejaus atstovai patvirtino, kad tai padaryta remiantis Kultūros ministerijos audito išvadomis. Apie problemas saugant oficialiai neapskaitytą kolekciją patvirtino ir buvęs, ir esamas muziejaus vadovas. Be to, paaiškėjo, kad negalima teigti, jog būtent A. Vasiljevo kolekcijos parodos daro muziejų populiarų ar generuoja didelę dalį pelno.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra