Kultūra

2020.07.31 21:59

Tarpukarį pamilusi Andrijana Filinaitė: Kaune yra dar daug neatrastų architektūros perlų

Kotryna Lingienė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su vasara“, LRT.lt2020.07.31 21:59

Andrijana Filinaitė yra paveldosaugos ekspertė, dirbanti M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Ji taip pat yra rytų kovos menų juodo diržo savininkė, vokalistė. Ji stengiasi, kad Kaune būtų pastebėti architektūros perlai.

Pasakiški karbonadai „Pasakoje“

Adrijana, prisimindama vaikystę, iš karto prieš save regi Vytauto parką. Pašnekovė sako jaučianti sentimentus visai neseniai sunaikintam atrakcionų parkui. „Kuomet švenčiau penkerių ar šešerių metų gimtadienį, ėjome suptis į „Orbitą“, „Siurprizą“, važinėtis mašinėlėmis. Visa tai buvo Vytauto parke“, – prisiminimais iš vaikystės LRT KLASIKAI dalinasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja.

Keliaudavo ir į kavinę „Pasaka“, toliau išnykusias Kauno vietas prisimena pašnekovė. „Toje kavinėje buvo nuostabūs vitražai. Jie, beje, šiuo metu yra saugomi Mykolo Žilinsko dailės galerijoje. Tiems vitražams labai reikia restauracijos, – tikina ji. – Beje, „Pasakoje“ buvo labai skanūs karbonadai.“

Paveldo ekspertei vaikystėje ryškų pėdsaką paliko ir Valančiaus gatvėje buvusi ledainė bei laikinosios sostinės teatrai: „Man, kaip vaikui, į atmintį labai įsirėžė tos šviečiančios reklamos su ledais. Tačiau pagrindiniai lankomi objektai buvo teatrai. Tėvai nuolat mane ten vesdavosi – į lėlių teatrą, muzikinį teatrą. Žiūrėti visi spektakliai ir miuziklai vaikams. Taip pat į dramos teatrą.“

Būtent tuomet atsirado ryšys su tarpukario laikotarpiu. Man patinka to laikmečio formos, baldai, ta dvasia.

„Vaikystės Kaunas taip pat asocijuojasi su koncertais, muzikos mokykla. Lankiau pirmąją muzikos mokyklą. Pradėjau nuo kanklių. Tos kultūrinės patirtys ir būdavo tokios, kad dalyvaudavau įvairiuose miesto renginiuose. Kažkada vyko pasaulio lietuvių žaidynės, tai jose teko duetu dainuoti su Eduardu Kaniava. Man tada tebuvo penkeri ar šešeri metai“, – toliau vaikystės Kauną tapo pašnekovė.

Nuo kanklių iki kultūros paveldo

Adrijana aštuonerius metus lankė fortepijono klasę muzikos mokykloje. Moteris pripažįsta, kad technika jau yra kiek primiršta, tačiau kartas nuo karto dar sau pasigrojanti, kartais ir paakomponuojanti. „Namuose turiu pianiną. Aišku, būtų geriau fortepijonas, – šypteli ji. – Skambesys visiškai kitoks. Tačiau tam reikia didesnės erdvės.“

Vėliau pašnekovės kelyje reikšmingesnį vaidmenį suvaidino ne kanklės ir fortepijonas, o dainavimas. „Jau besimokydama fortepijono, intarpuose vis padainuodavau, – pasakoja A. Filinaitė. – Vėliau galutinai apsisprendžiau, kad man reikia dainuoti. Kurį laiką galvojau, kad esu altas. Kauno technologijos universiteto (KTU) chore statydavo mane prie altų. Vėliau teko suprasti, kad vis tik esu sopranas. Sopranams dažniausiai viskas baigiasi liūdnai: jie žūsta, išgyvena nesėkmingas meiles.“

Mes turime tuos ikoninius modernizmo pastatus, tačiau yra gausybė gyvenamųjų, privačių pasatų, butų, kurie yra dar neatrasti mūsų pačių.

Adrijana netapo muzikante ar dainininke, yra paveldosaugos ekspertė ir dirba M. K. Čiurlionio muziejuje. „Vilniaus universitete (VU) baigiau anglų filologiją. Prie širdies buvo kultūra. Mane labai suviliojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų programa „Kultūros paveldas ir turizmas“. Man buvo labai svarbu būti kultūros pasaulyje, tad tokia profesija ir darbas mano lūkesčius išpildė“, – tvirtina A. Filinaitė.

Meilė tarpukario Kaunui

Studijų Kaune metu pašnekovė sako pamilusi tarpukario laikotarpį. „Mano baigiamasis darbas buvo iš to laikmečio epistoliarinio palikimo – analizavau Kipro Petrausko ir Miko Petrausko laiškus. Būtent tuomet atsirado ryšys su tarpukario laikotarpiu. Man patinka to laikmečio formos, baldai, ta dvasia“, – sako A. Filinaitė, reikšmingai prisidėjusi prie to, kad virš 40 tarpukariu statytų Kauno pastatų gautų Europos paveldo ženklą. Anot jos, tai svarus žingsnis link kito tikslo – UNESCO įvertinimo.

Paveldosaugininkė tikina, kad svečius Kaune visų pirma vedasi į Prisikėlimo baziliką. Nuo jos atsiveria ne tik senamiesčio, o ir viso miesto panorama: „Tuomet Žaliakalnio funikulieriumi leidžiamės žemyn. Einame V. Putvinskio gatve, kurioje gausu architektūrinio paveldo. Apskritai, Kaune yra daug neatrastų pastatų.“

„Mes turime tuos ikoninius modernizmo pastatus, tačiau yra gausybė gyvenamųjų, privačių pasatų, butų, kurie yra dar neatrasti mūsų pačių. Yra ir nemažai sutvarkytų tokių pastatų. Džiaugiuosi, kad žmonės imasi tokio atsakingo darbo“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja A. Filinaitė.

Plačiau apie visą tai bei sportinę pašnekovės veiklą – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.