Kultūra

2020.08.01 16:25

Biržų miesto šventėje – intriguojamas duetas: Paukštelis ir plunksnas kolekcionuojantis ornitologas

LRT.lt2020.08.01 16:25

Jau trejus metus Biržuose veikiančioje modernaus meno galerijoje „Portfolio“, kurios įkūrėja – grafikos dizainerė ir kultūros vadybininkė Lijana Judickaitė, atidaryta neįprasta dviejų autorių – tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio bei miškininko ir ornitologo Mindaugo Ilčiuko – paroda „Ornitologo sapnas“. Šis dueto pasirodymas – lyg įžanga į Biržų miesto šventę.

„Jau pati parodos architektūra, kurią galerijoje realizavo abu autoriai, yra kaip išbaigtas vientisas meno kūrinys“, – pastebi „Portfolio“ šeimininkė L. Judickaitė.

Parodos kuratorius žurnalistas Valdas Puteikis ekspozicijos epigrafu pasirinko Juozo Erlicko citatą – „Žmogus – tai pėsčias paukštis“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Šiai metaforai nereikia įrodymų ar pagrindimų, kad suprastum, jog žmogaus prigimtis paukštį visada suvokė kaip romantišką simbolį, kaip galimybę-negalimybę atsiplėšti nuo žemės ir patirti tai, kas labai nedaiktiška ir nežemiška. Juk iš čia – ir senovės graikų mitas apie Dedalą ir Ikarą, vėliau sueiliuotas romėnų poeto Ovidijaus. O romantizmo epochoje paukštis tapo pačiu akivaizdžiausiu jos simboliu“, – taip savo idėjos atspirties tašką apibūdina kuratorius.

Profesionalus tapytojas ir profesionalus pianistas V. Paukštelis (g. 1983 m. Vilniuje) abi savo meno rūšis sieja labai organiškai, tapybai suteikdamas muzikalumo, o klasikinei muzikai tapybiškumo.

Šį pavasarį Vilniaus rotušėje eksponavęs parodą „Ornitologo sapnas“, dailininkas prisipažino, kad vienas mėgstamiausių jo atliekamų kūrinių – vėlyvojo baroko kompozitoriaus Jeano Philippe`o Rameau „Paukščių čiulbėjimas“. O pačios subtiliausios ir muzikaliausios spalvos – mėgstamiausio tapytojo paukščio – žvirblio.

Jautrus menininko santykis su gamta kūryboje nevirsta tiesmukomis ekologinėmis deklaracijomis – jei apie tai kalbama, kalbama meninėmis užuominomis, metaforomis, sufleruojamomis nuojautomis.

Jo paveikslo motyvu gali tapti negyvas, nuo medžiotojo besislepiantis sparnuotis, jo iškamša medžiotojo kolekcijoje ar ženkliškas paukščio kūno kontūras-žemėlapis.

„Stengdamasis įsijausti į paukščius skirtingose situacijose, būsenose ir būviuose, tai darau, įsikūnydamas į tam tikrus vaidmenis: ornitologo, kolekcininko ar medžiotojo. Tapydamas negyvą paukštį, suvokiu, jog negaliu jo nutapyti visiškai autentiškai, nes žinau, kaip tai jau yra 18 amžiuje tapęs prancūzas Jeanas Simeonas Chardinas ir šių dienų belgas Michaëlis Borremansas“, – kūrybiniais išgyvenimais dalijasi dailininkas.

Į Biržus Viktoras su „Ornitologo sapnu“ pakviestas jau ne vienas, o duetu – su miškininku, gamtosaugininku ir ornitologu, Aleksandro Stulginskio universiteto absolventu Mindaugu Ilčiuku (g. 1988 m. Užpaliuose, Utenos r.), kuris turi sukaupęs ir moksliškai metodiškai selekcionavęs bei pagrindęs per 2,5 tūkst. plunksnų kolekciją: didžiausia dalis – Lietuvoje perinčių ar pro mūsų kraštą praskrendančių paukščių.

Nuo vaikystės M. Ilčiukas augo vaizdingame Rytų Aukštaitijos kraštovaizdyje, kur iš vienos pusės vėrėsi Šventosios upės pievos, o iš kitos stūksojo Lygamiškio piliakalnis.

„Nuo gimimo, matyt, nešiojuosi kolekcininko geną, nes iš mažens visada mėgau ką nors rinkti: iš pradžių – akmenėlius, paskui – fosilijas, galiausiai – drugius ir paukščių plunksnas. Mokydamasis vidurinėje mokykloje keletą metų iš eilės vasaromis atlikdavau Užpaliuose besiveisiančių drugių entomologinius stebėjimus, juos fotografavau, kolekcionavau. Kolekcijoje buvau sukaupęs apie 300 drugių rūšių, kurios gyvena Užpalių apylinkėse“, – gamtininko kelią prisimena Ignalinos krašte dirbantis miškininkas.

Dalyvaudamas jaunųjų gamtininkų konkursuose, tarp jų ir tarptautiniuose, Mindaugas nedvejojo po vidurinio mokslo pasirinkti miškininkystės studijas, nes iki šio yra įsitikinęs, kad miškas – patys tikriausi gamtos namai ir gamtos epicentras, lemiantis visos mūsų ekosistemos būklę.

Kolekcionuoti plunksnas paskatino kasdienis atsitiktinumas – rasta kėkšto plunksna, labai spalvinga ir palikusi stiprų įspūdį. Buvo toks etapas, kai plunksnų eidavo rinkti, tarsi eitų grybauti, tačiau tokiais atvejais dažniausiai nieko nerasdavęs.

„Gamtos pasaulis tuo ir žavus, kad visi jos lobiai atsiveria atsitiktinai, netikėtai, kai jų neieškai, dažniausiai rugpjūtį, kai paukščiai prieš migraciją išsišeria, ir pavasarį, kai, nutirpus sniegui, aptinkami plėšrūnų palikti paukščių likučiai“, – savo ilgamečiais stebėjimais dalijasi ornitologas.

Šiandien Mindaugas savo plunksnų kolekciją naudoja edukaciniais tiksliais: keliaudamas po Lietuvos mokyklas, skiepija vaikams gamtosaugines žinias ir meilę gamtai.

Parodos „Ornitologo sapnas“ artefaktais kuratorius pasirinko neseniai išleistą naują V. Paukštelio kompaktinę plokštelę, kurioje įgrotas Mozartas, Beethovenas, Pärtas ir Chopinas.

„Kaip kitaip kalbėti apie paukščius, nepaisant jų tobulos formos ir tobulų spalvų, jei ne garsais. Net gulbės nebylės skleidžiami sparnai sukelia magišką šiugždesį. Pasirinkau ir leidyklos „Alma Littera“ išleistą amerikiečių prozininkės Donnos Tartt romaną „Dagilis“. Tai – lemtinga mistifikuota paveikslo, kurį 17 amžiuje nutapė olandų dailininkas Carelis Fabritius ir kuris iš tiesų egzistuoja, šiandien ramiai kabodamas Mauritshuiso muziejuje Hagoje, istorija, – sako V. Puteikis. Tai – ir paslaptinga berniuko, kurio motina žūva per teroristinį sprogdinimą Niujorko Metropolitano meno muziejuje, likimo istorija, – priduria parodos kuratorius. – Ornitologija – mano vaikystės aistra ir veikla, tapyba – jau šių dienų interesas. Šiandien visa tai – tarsi „du viename“, – impresijomis dalijasi V. Puteikis. – Ir galbūt vienintelį kartą gyvenime tokia unikali proga būti šios itin lauktos parodos liudininku ir galimybė prie jos prisiliesti.“

Parodą apžiūrėti Biržuose, galerijoje „Portfolio“, galima iki rugsėjo 20 dienos.