Kultūra

2020.08.01 09:31

Beethovenas – ir revoliucinis idealas, ir vienas populiariausių influencerių

Karina Metrikytė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2020.08.01 09:31

Šiemet, minint 250-ąsias kompozitoriaus Liudvigo van Beethoveno gimimo metines, LRT KLASIKA organizuoja ilgiausią Lietuvoje fortepijoninės muzikos maratoną – vieną ryškiausių kultūros įvykių, skirtų paminėti visame pasaulyje švenčiamą datą. Beethovenas mus lydi kasdien: jo kūryba apsigyvenusi literatūroje, kino muzikoje, politikoje, repo ir net sunkiojo metaluose kūriniuose.

Rugpjūčio 1-ąją Nacionalinėje filharmonijoje penkių valandų transliacijos pabaigoje pianistas Lukas Geniušas drauge su styginių kvartetu „Mettis“ bei altininku Tomu Petrikiu atliks koncertą fortepijonui ir orkestrui, aranžuotą kvintetui. Be minėtų muzikantų Beethoveno kūrinius atliks dar 9 skirtingų kartų Lietuvos pianistai – Giedrius Nakas, Pijus Pirogovas, Simonas Miknius, Robertas Lozinskis, Gintaras Januševičius, Motiejus Bazaras, Guoda Gedvilaitė, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Daumantas Kirilauskas.

Taip pat skaitykite

Dramatiškos asmenybės, begaliniai tikėjusios idealais, kovojusios su vidiniais demonais ir išorinio pasaulio miesčioniškumu – L. van Beethoveno – kūryba bei idėjos 250 metų turėjo didžiulės įtakos formuojant ir europietišką identitetą.

Kompozitorius L. van Beethovenas gyveno sudėtingu viso pasaulio transformacijų metu – vyko Prancūzijos revoliucija, Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas, Napoleono karai. Menininko energija ir jėga, atsiskleidusi kūryboje, užbūrusi milijonus, visais laikais traukė politikų norą ja pasinaudoti.

Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala kalbėjo: „Beethoveną pasitelkti bandė pačios įvairiausios politinės jėgos – nuo nacių, kurie grojo jį per Berlyno olimpiadą ir per kitas progas, iki Stalino, kuris ne kartą yra išreiškęs susižavėjimą juo, protestuotojai Tiananmenio aikštėje taip pat L. Van Beethoveną matė kaip savo idealą.“ L. Kojala pastebi, kad ir Europos Sąjunga garsiausią jo simfoniją prisiėmė kaip savo himną: „Jį yra bandoma paversti tuo, kuo jis savęs turbūt nebūtų pavadinęs.“

L. van Beethoveno revoliucinė amenybė inspiravo įvairių meno sirčių atstovų kūrybines idėjas. 20 a. pradžioje Romenas Rolanas sukuria 10 knygų ciklą „Žanas Kristofas“, kurio prototipas – Beethovenas. Vienas didžiausių vėlyvosios lietuvių rašytojo Vincos Mykolaičio-Putino poezijos ciklas „Parafrazės“ parašytas pagal Beehoveno kūrinų struktūrą. Dramatiško likimo poetė Janina Degutytė stiprybės sėmėsi iš vokiečių klasiko muzikos ir yra sukūrusi eilėraštį „Beethovenui“.

Anglų rašytojas ir kompozitorius Anthony Burgessas, įkvėptas Beethoveno muzikos, parašė romaną „Prisukamas apelsinas“, kurio ekranizacija sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje. Juk pagrindinis herojus Aleksas labiausiai gyvenime mėgsta du dalykus – pienišką kokteilį ir klausytis L. van Beethoveno muzikos.

LRT KLASIKOS vyresnioji redaktorė Jolanta Kryževičienė komentavo: „Anthony Borgessas tarsi pasako, kad netgi aukštoji kultūra negali išgelbėti šio pasaulio.“ Pašnekovė pastebi, kad apie tai rašė ir George`as Steineris – žmogus 20 amžiuje gali iš vakaro skaityti Goethe, klausytis Beethoveno, o kitą dieną eiti į savo kasdieninį darbą Aušvico stovykloje.

„Įdomu tai, kad šį Anthony Borgeso romaną puikiai ekranizavo režisieirus Stanley Kubrickas. „Prisukamas apelsinas“ buvo be galo žiaurus filmas pilnas smurto“, – teigė J. Kryževičienė. Ir plakatas šio filmo buvo toks – pievarta, žiaurumas ir Beethovenas. Britanijoje tai sukėlė labai audringas diskusijas“, – komentavo ji.

Populiariojoje kultūroje Beethoveno muzika pasitelkiama, kai reikia dramatizmo arba ekstazės. 2010-ųjų kino juostoje „Karaliaus kalba“ skamba Beethoveno ir Mozarto muzika. Ši skamba komiškuse epizoduose.

„Kai filme pasiekiamas aukščiausias įtampos taškas, kai karalius turi sakyti kalbą prieš visą liaudį, tada pradeda skambėti Beethoveno 7-osios simfonijos Allegretto. Ne todėl, kad Beethoveno čia pats dramatiškiausias kūrinys, anaiptol“, – paaiškina muzikologė Jūratė Katinaitė. Bet, kaip pastebi pašnekovė, tai yra labai augančios kylančios įtakos variacijos ir kiekvienas motyvas vis garsėja.

Į Beethoveno kūrybą kartkartėmis ieškodami įkvėpimo atsisuka ir popmuzikos atlikėjai. Ar esate girdėję hiphopo ir bagatelės „Elizai“ muzikinį dialogą?

„Atlikėjas vardu Nasas, kuris yra išleidęs begalę populiarių albumų. Šis kūrinys yra iš jo albumo, išleisto prieš berods 17–18 metų. Tai buvo pirmasis Naso albumas be jokių keiksmažodžių. Nasas išleido albumą, kurio buvo galima klausytis vaikams“, – pasakojo LRT POPMUZIKOS vyriausias redaktorius Ramūnas Zilnys. Pasak jo, Nasas tikslingai kūrė motyvacinio, šviečiamojo, jaunajai kartai skirto pobūdžio albumą. Hiphopo tekstais pasakota apie tai, kaip reikia gyventi, kad nereikia įsivelti į blogus dalykus, apie svaigalų grėsmę.

Maištingos sielos ir vulkaniškos energijos asmenybė L. van Beethovas šiandien būtų vienas populiariausių influencerių.

„Jeigu Beethovenas gyventų instagramo, socialinių tinklų, interneto, naujienų portalų amžiuje, tai jis turėtų milijonus sekėjų ir apie jį rašytų turbūt kas antrą dieną, nes jis ryškus ne tik savo kūryba, bet ir ryškus savo istorija“, – kalbėjo R. Zilnys. Pašnekovas mano, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių L. van Beethovenas dažnai yra vienaip ar kitaip cituojamas arba minimas įvairiuose popmuzikos darbuose.

L. van Beethoveno „Devintosios simfonijos“ finalo instrumentinė aranžuotė – Europos Sąjungos himnas. Šeštoji jo simfonija tapo klimato aktyvistų himnu. Vieno didžiausių pasaulio kompozitorių kūryba visada lydėjo revoliucines idėjas.

„Aš manau, kad tas laikotarpis, kuomet kūrė L. van Beethovenas, buvo kupinas pokyčių visame kame. Atsikratyti to revoliucinio idealo paveikslo Beethovenui per savo gyvenimą ir netgi gerokai jau po mirties jam nepavyks“, – teigė L. Kojala.

Koncertas prasidės 15 val., LRT KLASIKA renginį kviečia stebėti lauke, greta Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kur vyks tiesioginė koncerto vaizdo transliacija. Koncertą iš tuščios nacionalinės filharmonijos salės tiesiogiai transliuos visos LRT platformos: LRT KLASIKA, LRT PLIUS ir portalas LRT.lt.

Plačiau – reportaže:

Kultūros diena. Savaitės apžvalga. Klasikos mylėtojams – maratonas Beethoveno 250-osioms metinėms