Kultūra

2020.07.25 20:50

Baltijos šalys kultūrą nuo pandemijos gelbėja nevienodai: vienus parama išgelbėjo, kiti – dar jos laukia

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.07.25 20:50

Baltijos šalys per pandemiją kultūros atstovams skyrė nevienodą paramą. Latviai gaivinti kultūrai skyrė daugiausia iš Baltijos šalių – 32, lietuviai 25, estai – 22 milijonus. Kultūrininkai džiaugiasi, kad Baltijos šalyse epidemiologinė situacija gana gera, todėl pavasarį neįvykusiais renginiais galima džiaugtis vasarą, tiesa, vis dar ribojant žmonių skaičių.

Praėjusį savaitgalį prasidėjęs Pažaislio muzikos festivalis, kaip ir daugelis renginių, šiemet – atviroje erdvėje. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius sako, kad reikia atsigriebti už pavasarį neįvykusius koncertus.

„Ne tokia bloga situacija kaip Metropoliteno operoje, kur iš viso atleistas orkestras ir nemokami altyginimai arba Filadelfijoje kur nuimti koncertai, Toronto simfoninis, kur tiesiog visą sezoną nieko neplanuoja, taip kad pasaulyje, na, turbūt, Europoje, Baltijos šalys yra geriausioje pozicijoje“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja G. Rinkevičius.

Meno vadovu G. Rinkevičius dirba ir Latvijos Liepojos simfoniniame orkestre. Ten renginiams taikoma daugiau apribojimų nei Lietuvoje: „Dėl finansų tai jie taip pat labai daug neprarado, jie prarado bilietų, bet jiems nereikėjo mokėti vėlgi kai kurių pinigų salės nuomai, kadangi ten orkestras už kiekvieną kartą turi mokėti už salę. Aš negaliu kalbėti už pagrindinį finansinį direktorių, nes esu meno vadovas, bet kiek žinau Liepojos simfoniniam orkestre situacija smarkiai nepablogėjo.“

Latviai kultūrai gaivinti skyrė daugiausia iš Baltijos šalių – 32, lietuviai 25, estai – 22 milijonus eurų.

„Mums įkvėpimo šaltinis buvo vadinamasis Ruzvelto planas. Tada per didesnę krizę labai didelis dėmesys buvo skiriamas kultūrai“, – sako Latvijos kultūros ministras Nauris Puntulis.

Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas LRT TELEVIZIJAI kalbėjo, kad atsižvelgiama į kaimyninių valstybių kultūros politiką ir priemones, taikomas nuo pandemijos nukentėjusiam kultūros sektoriui.

„Žvelgiame ir į kaimynų kultūros politiką, ir į finansavimo priemones. Tikrai nemažai dalykų čia sutampa, Lietuva skyrė kultūros veikloms ir organizacijoms ir kūrėjams 25 milijonus ir iš jų virš 5 milijonų skirta individualiems kūrėjams, o kita dalis įvairių įstaigų, organizacijų veikloms“, – teigia M. Kvietkauskas.

Vis dėlto valstybės paramą gavo ne visi. Rašytojas Marius Ivaškevičius sako pusmetį gyvenantis tik iš santaupų. Dalis menininkų jau ne kartą piktinosi, kad išskirstytos paramos dydžiai – nevienodi. Dar ir Estijos teatre „Atvira scena“ meno vadovu dirbantis dramaturgas sako, kad ten situacija geresnė.

„Ten privatus teatras, su kuriuo aš dirbu. Jie sakė, kad mes per šitą pandemiją, karantiną finansiškai netgi išlošėme, ta injekcija, kurią jie gavo, leido užlopyti finansines skyles, aktoriai, neetatiniai aktoriai gavo pilną atlyginimą lyg jie vaidintų, tai aš nežinau, ar pas mus buvo tiek padaryta“, – kalba M. Ivaškevičius.

Estijoje parama kultūrininkams buvo išdalyta per tris mėnesius. Šios šalies kultūros ministras nusiteikęs optimistiškai. „Pagrindinis finansinės pagalbos tikslas – neuždaryti savo įstaigų pasibaigus krizei. Kad jau rugsėjį galėtume tęsti veiklą nuo tos pačios padėties, kur sustojome kovą“, – sako Estijos kultūros ministras.

Lietuvoje nuo rugsėjo, jei nepablogės situacija, ketinama dar labiau švelninti saugumo ribojimus renginiuose – naikinti žiūrovų skaičiaus ribojimą uždarose ir atvirose patalpose.