Kultūra

2020.07.24 13:12

„Laukinės sielos“ Nacionalinėje galerijoje – išskirtinė visų 2020 metų paroda

papildyta 17.18
Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.07.24 13:12

Rytoj, liepos 25-ąją, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) prasidės paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, atverianti 19 a. pabaigos–20 a. pradžios Baltijos šalių dailės „aukso fondą“. 2018 metais ji buvo eksponuota Orsė muziejuje Paryžiuje, minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį. Ten parodą aplankė per 230 tūkst. žiūrovų.

Pristatant ekspoziciją NDG direktorė, menotyrininkė Lolita Jablonskienė pabrėžė, kad tai, be jokių išlygų, išskirtinė jos vadovaujamos įstaigos paroda šiais metais. „Kartu tai vienas didžiausių ir gana retas Baltijos šalių bendradarbiavimo projektas, pristatantis mūsų regiono meną užsienyje“, – teigė L. Jablonskienė.

Latvijos nacionalinio dailės muziejaus atstovė Ginta Gerhardė-Upeniecė atskleidė, kad projekto „kilmės šalimi“ reikėtų vadinti Lietuvą. Anot jos, viskas prasidėjo nuo Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadovo, šviesaus atminimo Osvaldo Daugelio ir parodos kuratoriaus, simbolizmo dailės specialisto iš Prancūzijos Rodolphe`o Rapetti susirašinėjimų.

Estijos dailės muziejaus direktorė Sirje Helme papasakojo, esą Taline „Laukinės sielos“ susilaukė tikros sėkmės. 2019-siais jos vadovaujamas muziejus minėjo šimtmetį, tad parodos laikas buvo kiek pratęstas, perkeltas į tuos metus. „Taline ją pamatė 40 tūkst. žmonių, tai nemažas skaičius, turint omenyje, kad visi jie lankėsi žiemos laiku“, – kalbėjo S. Helme.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė pabrėžė, kad rengiant šią parodą labai svarbus buvo O. Daugelio indėlis – muziejininką reikėtų vadinti vienu idėjos akumuliatorių.

Judėdama iš miesto į miestą paroda truputį kinta, adaptuojasi prie parodos erdvės. Todėl NDG žiūrovai matys ne visai tai, ką matė Orsė muziejaus lankytojai.

D. Kamarauskienė pasidžiaugė, kad tarp parodos autorių pavyko „įsprausti“ Petro Kalpoko kūrinių, taip pat Antano Žmuidzinavičiaus. Atsirado ir Petras Rimša, jo skulptūra „Chimera“ netikėtai atskleidžia menininko kūrybą turėjus ir simbolizmo estetikos bruožų.

Pagrindinis parodos Orsė muziejuje akcentas buvo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Rex“. Apskritai M. K. Čiurlionis buvo svarbiausias Lietuvos simbolizmo reprezentantas Orsė muziejuje.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kartu su Latvijos kultūros ministru Nauriu Puntuliu ir Estijos kultūros ministru Tõniu Luku dalyvavo parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ atidaryme.

„Ši paroda prancūzų spaudoje buvo apibūdinta kaip aukščiausios kultūrinės diplomatijos pavyzdys. Manau, neatsitiktinai, nes ji atskleidžia vietinę meno tradiciją, kurioje yra kosminis lygmuo. Baltijos šalių simbolizmas sutapo su laiku, kai Baltijos valstybės kūrė savo tautinio atgimimo, valstybingumo, taip pat modernaus meno bei individualios tapatybės idėjas. Todėl ši Baltijos šalių simbolizmo paroda gali būti pavadinta ir kultūrinio mentaliteto išraiška. Nuostabu, kad toks mūsų prisistatymas pasauliui sulaukė didžiulio dėmesio, didžiulio įvertinimo, kad esame pamatyti pasaulyje kaip be galo įdomi, savita kultūrinė erdvė“, – parodos atidaryme kalbėjo ministras M. Kvietkauskas.

Parodoje eksponuojami 36 iškiliausių Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūriniai, tarp jų – M. K. Čiurlionio, Ferdinando Ruščico, Petro Kalpoko, Antano Vivulskio, P. Rimšos, A. Žmuidzinavičiaus, Janio Rozentaalio, Vilhelmo Purvyčio, Johanno Walterio, Pėterio Krastinio, Emylijos Gruzytės, Kristjano Raudo, Konrado Magi, Nikolaiaus Triiko, Oskaro Kalliso, Peeto Areno darbai. Tai 126 unikalūs tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniai ir reti to laiko leidiniai.

2018-aisiais paroda buvo perkelta į KUMU muziejų Taline, o 2020 metais minint Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį ji pradedama eksponuoti NDG ir Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje.

19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje Rusijos imperijai priklausiusios dabartinės Baltijos šalys buvo draskomos kovų tarp carinio režimo ir tuometinio baltvokiečių elito (dab. Estija ir Latvija), išgyveno represijas ir rusifikaciją (dab. Lietuva).

Nepaisant to, tai buvo laikotarpis, kai jose subrendo tautinis atgimimas. Stiprėjantis savojo krašto paveldo reikšmingumo suvokimas, kurį skatino archeologiniai tyrimai, etnografinių objektų, sakytinių ir rašytinių šaltinių rinkimas, taip pat augantis tautinis sąmoningumas pamažu leido atsiskleisti unikalioms šių kultūrų tapatybėms.

Po įvairius kraštus pasklidę Baltijos šalių dailininkai aktyviai veikė meniniuose susibūrimuose, kurie buvo atviri kitų Europos kultūrų įtakai (lietuvių draugija „Rūta“ Krokuvoje, latvių „Rūkis“ Sankt Peterburge, „Jaunoji Estija“ Tartu) ir užėmė svarbią vietą telkiant progresyviai mąstantį jaunimą, savo kraštuose steigiant įvairias kultūros draugijas.

Dauguma menininkų išsilavinimą įgijo svetur ir buvo veikiami Rusijos („Meno pasaulio“, Nikolajaus Rericho), vokiečių (Arnoldo Boecklino) ir skandinavų (Edvardo Muncho) kūrėjų. Paryžių, kaip tuometinį meno pasaulio centrą, menininkai aplankydavo norėdami susipažinti su naujausiomis vakarietiško meno kryptimis ir jų atstovais (Augustu Rodinu, Pauliu Gauguinu, Jamesu A. M. Whistleriu).

Baltijos šalių dailininkai iš Vakarų Europos perėmė kūrybinės laisvės idėją ir tikėjimą meno galia išreikšti žmogaus dvasines gelmes, o atsigręždami į savo šalių istoriją bei ilgametes tradicijas susikūrė tvirtą pagrindą savo tolimesniems ieškojimams – nesutramdomų sielų klajonėms.

Nors Europoje simbolizmas paplito paskutiniuoju 19 a. dešimtmečiu ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau patyrė nuosmukį, Baltijos šalyse jis buvo vėlyvesnis ir kitoks – nevienalytis. Simbolizmas kaip tarptautinė meno srovė siekė atskleisti neapčiuopiamą realybę, besislepiančią po išoriniais fizinio pasaulio pavidalais.

Baltijos šalių menininkai savaip pritaikė šiuos principus kompozicijose, kurios kartais atrodo kerinčios ir belaikės, kartais – tamsios ir perversiškos kosmopolitine fin de siecle maniera, o kartais siūlo gėrėtis įvairiais stiliais nutapytais gamtos peizažais.

Ir visgi Baltijos šalių simbolizmo savitumą daugiausia lėmė jį lydėjęs nacionalinio romantizmo dvelksmas. Tėvynės aukštinimas, folkloro ir populiarių legendų skoliniai, naudoti lyg archeologiniai kultūrinės atminties reliktai, čia tapo tapatybės konstravimo įrankiais. Mitologinės nuorodos (estų Kalevo sūnus) ir gimtųjų šalių kraštovaizdžiai, liudijantys gamtos virsmą, padėjo kurti alternatyvią realybę, kuri neretai įgaudavo politinės simbolikos.

Rengiant parodą „Laukinės sielos“ bendradarbiavo penki muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Orsė ir Oranžeri muziejus – bei Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos. Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki spalio 11 dienos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt