Kultūra

2020.07.19 21:01

Savarankiškai dirbantiesiems menininkams – paramos dėl COVID-19 ruletė

Irma Janauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.07.19 21:01

Gegužės pabaigoje kultūros taryba skyrė vienkartines kompensacines išmokas kūrėjams, dėl karantino praradusiems pajamų. Tada kai kurie teatro aktoriai, dainininkai, pavyzdžiui, Arvydas Dapšys, Arūnas Sakalauskas, Liudas Mikalauskas, Olegas Ditkovskis, gavo po 600 eurų, kai kas po 1200, o štai Rytis Cicinas, Jazzu, Justina Gringytė, Donatas Montvydas – po 1800 eurų.

Gegužės pabaigoje kultūros taryba skyrė vienkartines kompensacines išmokas kūrėjams, dėl karantino praradusiems pajamų. Tada kai kurie teatro aktoriai, dainininkai, pavyzdžiui, Arvydas Dapšys, Arūnas Sakalauskas, Liudas Mikalauskas, Olegas Ditkovskis, gavo po 600 eurų, kai kas po 1200, o štai Rytis Cicinas, Jazzu, Justina Gringytė, Donatas Montvydas – po 1800 eurų.

Kai Kultūros ministerija išskirstys visus pinigus, parems daugiau kaip 3 tūkstančius savarankiškai dirbančių. Iš viso savarankišką veiklą VMI užregistravusių žmonių – menininkų ir ne menininkų – yra 205 tūkstančiai.

Paramos nukentėjusiems nuo pandemijos dalybose, vieni sako – painiava, kiti – nelygybė. Nevyriausybininkai mano, bendra paramos suma išties nemaža – vien dvi ministerijos jau išskirstė apie 210 milijonų eurų, bet susigaudyti, kada į ką kreiptis, žmonėms be galo sudėtinga. Todėl daliai žmonių išėjo taip – kas pirmesnis, tas gudresnis. Ekonomistų teigimu, individualiai besiverčiantys žmonės tarsi sėdo prie ruletės.

Oskaro Koršunovo režisuotas „Tartiufas“, rodytas Prancūzijoje, Avinjone. Šiemet teatro meka vadinamą festivalį turėjo atidaryti kitas režisieriaus darbas – „Otelas“. Bet premjera dėl pandemijos neįvyko. O. Koršunovas sako, jam – tai didžiausias moralinis nuostolis. Nors dėl koronaviruso patirta ir finansinių – dėl dešimtis kartų neparodytų spektaklių. Dalį praradimų Oskaro Koršunovo teatrui, režisierius sako, pavyko kompensuoti iš valstybės paramos. Pats asmeniškai jis tokios nesikreipė.

„Buvo aišku, kad vyks kažkokia tai konkurencija, kad ne visi gaus. Tai aš paskaičiavau, kad aš tikrai turiu pakankamai lėšų pragyventi, dėl to nerašiau jokių paraiškų“, – pasakoja režisierius.

O. Koršunovas sako, valstybiniuose teatruose dirbantiems žmonėms per karantiną mokėta už prastovas. O nepriklausomi liko be nieko: „Frylanceris tai yra kaip taisyklė daugiau dirbantis žmogus, o bėdoje jis atsirado didesnėje“.

Režisierius sako, pavyzdžiui, toje pačioje Prancūzijoje tam tikrą kiekį valandų per metus išdirbę menininkai gauna fiksuotą atlyginimą.

„Esant pandemijai įvyko taip, kad, nepaisant, ar išdirbo tas 300 val., ar neišdirbo, visi absoliučiai kūrėjai, visi absoliučiai frylanceriai gavo išmokas. Pas mus taip nebuvo, pas mus ten buvo tokių net sakyčiau žeminančių, ten kas pirmas parašys. Tiesiog parašyta, skubėkite, kas parašys pirmas, tas gaus“, – kritiką žeria O. Koršunovas.

Tarp Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų numatytų priemonių – individualios stipendijos kūrėjams ir vienkartinės išmokos. Pastarosios, priklausomai nuo prarastų pajamų dydžio – svyravo nuo 600 iki 1800 eurų. Skirtos ne visiems.

Ekonomistai sako, sudėtinga vertinti, kas labiau nusipelnęs ir kas turėjo gauti daugiau – žinomas operos solistas ar karjerą pradedantis pop muzikos atlikėjas. Ministras sako, norėta pagelbėti kuo daugiau žmonių.

„Mūsų didžiosios programos buvo tikrai atviros visam laukui, tikrai galėjo kreiptis ir vienokį, ir kitokį statusą įvairiais stiliais kuriantys menininkai, taip pat ir nevyriausybinės organizacijos didžiosiose programose galėjo dalyvauti“, – aiškina kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Dalis tų artistų, jie jai buvo pas mus įforminti kaip įprastiniai. Dalis gi kaip kokie individualia veikla užsiimantys asmenys, kuriuos ten koks nors a la teatras samdo vienam arba kitam pasirodymui. Bet tai, kaip sakau, tai, kad žmonės tapo šiek tiek tos ruletės aukomis“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Ekonomisto teigimu, dar sunkiau lyginti savarankiškai dirbančius menininkus su ne menininkais, kad ir kirpėja – kuris svarbesnis. Juridiškai pagal veiklos formą esą visi lygūs, todėl ir parama jiems turėtų būti vienoda.

„Nebūtų tokios diskriminacijos tarp šitų asmenų. Dabar vieni žmonės – patys sau atstovai, pavyzdžiui, kokie nors batsiuviai, kiti priklauso kokioms nors organizacijoms“, – pabrėžia A. Bartkus.

„Mes gauname nu visišką jovalą, kodėl, užtai, kad čia egzistuoja visa krūva asmenų. Viena vertus, bendrai jų interesus atstovauja mūsų tas visas valdžios finansinis sektorius, toks, kaip Finansų ministerija, Mokesčių inspekcija ir pan., kita vertus, jie turi tokias savo juos pačius papildomai kuruojančias įstaigas, tokias, kaip Kultūros ministerija, kurie dar papildomai reiškiasi, bando jiems išsiderėti kažkokias lengvatas. Ir dar atsiranda kita dalis tų tokių savarankiškai dirbančių atlikėjų, kuriuos atstovauja įvairios verslo organizacijos“, – aiškina ekonomistas.

Išmokų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios Užimtumo tarnybos prašė 95 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai. Kovą, balandį ir gegužę gavo ne visi. Apie 10 tūkst. neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų.

Šios išmokos baigsis rugpjūčio viduryje. Bet, neatnaujinę veiklos ir užsiregistravę bedarbiais, iki metų pabaigos žmonės gali gauti darbo paieškos išmoką.

Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas sako, periodinė išmoka savarankiškai dirbantiems visiems vienoda – 257 eurai, o dėl kitų galimybių sprendžia kiekviena ministerija atskirai.

„Vyriausybė turi visų pirma kolektyviai užsiimti priemonėmis, kurios galėtų būti taikomos daugeliui pagal tą kategoriją arba praktiškai visiems. Be abejo, mes vertinam, kad tam tikri sektoriai turi savo specifiką ir galbūt turi didesnį paveikimą šios situacijos, jų sektoriui ar jų segmentui. Dėl to buvo įgaliotos skirtingos ministerijos savo srityse identifikuoti, kur yra reikalinga papildoma priemonė ar kažkoks išskirtinumas“, – nurodo L. Savickas.

Pinigų nukentėjusiems nuo pandemijos ir visai ekonomikai gaivinti Vyriausybė sako negailinti.

„Abudu planai savo didžiausia įmanoma verte gali siekti iki 6 mlrd. eurų. Vyriausybė galėtų ir skolinti virš tos sumos, bet šiuo metu nematome tokio poreikio, kad reikėtų papildomai, nes tas lėšas, kurias šiuo metu leidžiame iš skolintų lėšų, bet kuriuo atveju reikės grąžinti“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Nevyriausybininkai sako, taip, pinigų yra, bet susigaudyti, kur, kokia forma, pagal kurią priemonę jų gauti, labai sudėtinga.

„Šiuo atveju gavosi taip – kas pirmesnis, tas gudresnis. Ir pati Vyriausybė, ir ministerijos skelbia krūvas informacijos. Tai tos informacijos yra marios. Bėda ta, kad toje jūroje neįmanoma išsirinkti, kas būtent tau reikalinga. Juo labiau, kad tos priemonės labai keitėsi. Atsidarė viena, ji užsidarė, paskui kitos atsirado. Ir tikrai eiliniam žmogui susigaudyti tarp visų tų priemonių yra pernelyg sudėtinga“, – aiškina Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Ekonomistas A. Bartkus sako, pandemija parodė, kad individualiai besiverčiantys žmonės gali būti labiau pažeidžiami nei samdomi darbuotojai. Savarankiška veikla Lietuvoje prilyginta kitoms veiklos formoms, kaip alternatyva, nors turėtų būti šalia jų, kaip papildoma. Savarankišką veiklą, tai yra būti darbdaviais patys sau renkasi tūkstančiai žmonių. Dabar, ekonomistas sako, kai neaišku dėl antros viruso bangos, paramą žmonėms reiktų tęsti, bet ateity iš dėl mokesčių patrauklios veiklos žmones kreipti į kitas veiklos formas.

Parama savarankiškai dirbantiems – pinigų dalybos „kas pirmesnis, tas gudresnis“ principu
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt