Kultūra

2020.07.17 13:39

Miniatiūras pagal Martinaitytės, Bartulio ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinius šoks Šeiko trupė

LRT.lt2020.07.17 13:39

Netrukus klaipėdiečiai taps unikalaus šiuolaikinės muzikos ir šokio koliažo „Esamasis laikas“ liudininkais. Klausytojai išgirs ir išvys aktualiausių šiuolaikinės muzikos ir šokio kūrėjų darbus, kurie atskleis kompozitorių ir choreografų laiko patirtis dabarties kontekste, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Esamasis laikas“ sujungs skirtinga kūrybos stilistika pasižyminčių kompozitorių Ramintos Šerkšnytės, Žibuoklės Martinaitytės, Justinos Repečkaitės, Loretos Narvilaitės ir ką tik amžinybėn iškeliavusio Vidmanto Bartulio muzikos kūrinius. Šiuolaikinio šokio miniatiūras pagal šią muziką sukūrė įvairių kartų ir mokyklų choreografai Lora Juodkaitė, Oksana Griaznova, Aušra Krasauskaitė, Agnija Šeiko ir Lukas Karvelis. Projekto premjera įvyks festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ metu, liepos 18 d., 18 val. Klaipėdos koncertų salėje.

R. Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui – vienas žinomiausių Lietuvos nacionaline premija įvertintos autorės kūrinių, skambėjęs daugelio orkestrų atlikime. Kompozitorė teigia: „Ši dramatiškos nuotaikos, kontrastų kupina muzika atspindi tam tikrą jauno žmogaus pasaulėžiūrą (kūrinys buvo rašomas kaip bakalauro studijų baigimo darbas), kai gyvenimas suvokiamas labai maksimalistiškai, itin aštriai, kai euforiją keičia nusivylimai. Tiek mene, tiek gyvenime ilgimasi nekasdieniškų, transcendentinių išgyvenimų, tikima meno sakralumo jėga. Todėl ir pavadinimas – „iš gelmių“, nors kūrinyje ir nepaisoma istorinės „De profundis“ tradicijos.“

J. Repečkaitė savo opusą styginių orkestrui „Chartres“ taip pat parašė baigdama bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pasak autorės, „tai mano žvilgsnis į Šartro katedros Pietų rožę, kurioje vaizduojama Apokalipsė. Kompozicijai sukurti man buvo svarbi simbolinė prasmė ir vizualios išraiškos transformavimas į muzikinę. Ieškojau būdų, kaip piešti muzikinėmis priemonėmis pasirinktą vitražą. Visus muzikinius parametrus griežtai parėmiau vienintele proporcija 6:8:9:12. Įdomu tai, kad struktūrinė kūrinio analizė šokiruoja klausytojus, kuriems atrodo, jog „Chartres“ yra labai emocionalus kūrinys, tačiau jo abstrakčią koncepciją būtų galima aplikuoti ir kitoms menų formoms.“

Lietuvos nacionalinės premijos ir daugybės kitų apdovanojimų laureatas V. Bartulis dažnai cituodavo ir perfrazuodavo pamėgtą praeities muziką. Jo kūryboje rasime keletą darbų, pavadintų „I like“, taip pat ir ironiška priešprieša paženklintų „I don`t like“, atvirai išreiškiant savo požiūrį į vienus ar kitus dalykus. „I like Marlene Dietrich“ styginių kvartetui, fortepijonui ir fonogramai pasižymi nuolatiniu frazių kartojimu, taip sukuriant monotonišką garsinę meditaciją, kurios pabaigoje iš tolo suskamba Marlene Dietrich dainuojamos „Lili Marleen“ įrašas.

L. Narvilaitės kompozicijos „Siena“ premjerą „Jaunos muzikos“ festivalyje prieš 2 dešimtmečius atliko styginių kvartetas „Chordos“, kurio sudėtyje grojo dabartinis Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Vėliau kūrinys buvo pritaikytas styginių orkestro sudėčiai. Autorės nuomone, „Siena“ – ekspresyvios būsenos muzika. Aukšta ir stipri, neaprėpiama ir nepajudinama. Tačiau tvirtame, jokių apribojimų nežinančiame pasiryžime slypi galinga jėga. Ir pradeda atsiverti metalinis dangaus skliautas, ir pražysta ramunės tarp plytų“.

Šiuolaikinės muzikos ir šokio projekto pabaigoje nuskambės pernai rudenį „Permainų muzikos“ festivaliui sukurto Ž. Martinaitytės kūrinio „Sielunmaisema“ / „Sielovaizdis“ II-oji dalis „Pavasaris“. „Sielovaizdis susijęs su identiteto ir vietos klausimu, kurį, regis, sprendžiu savuoju gyvenimu paraleliai dvejose kultūrose – Lietuvoje ir JAV. Ne kartą esu sakiusi, kad muzika man – tikrieji namai. Šiuo atveju kūrinys tampa tuo idealiuoju sielovaizdžiu, atspindinčiu ir prigimtinės terpės peizažą, matomą per keturių metų laikų prizmę“, – kūrinio idėją apibūdina kompozitorė.

Beje, pastarasis opusas autorei pelnė geriausio 2019 m. Lietuvos kompozitorių kūrinio apdovanojimą (orkestrinių kūrinių kategorijoje). Ž. Martinaitytė šiemet įvertinta Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija ir prestižinio Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendija.

Minėtus kūrinius atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, solo violončele Ž. Martinaitytės opuse grieš M. Bačkus. Choreografų menines vizijas įgyvendins Šeiko šokio teatro šokėjai: Agnija Šeiko (meno vadovė), Oksana Griaznova, Mantas Černeckas, Gintarė Ščavinskaitė, Marija Ivaškevičiūtė, Inga Kuznecova, Dovilė Binkauskaitė, Niels Claes ir Evgenij Kalachov.