Kultūra

2020.07.17 10:40

Diplomatė: sutikau gal tik kelis žmones, kurie apie lietuvius nelabai ką galėjo pasakyti

LRT.lt2020.07.17 10:40

Menas yra nenuginčijama vertybė, suteikianti gyvenimui spalvas ir skonį, didžiulį estetinį ir intelektualinį pasitenkinimą, jis gali būti puikia saviraiškos ar komunikacijos priemone, mano Lietuvos ambasados Ukrainoje kultūros atašė Ina Kniurienė.

Jos nuomone, meno kūriniai gali tapti tiek sėkminga finansine investicija, tiek ir vertingu, iš kartos kartai perduodamu šeimos paveldu.

Kultūros sritimi besirūpinančios diplomatės pareiga – pristatyti Lietuvą per šalies kultūrą, tarpininkauti pristatant mūsų menininkų kūrybą, ieškoti naujų galimybių lietuvių menininkams bendradarbiauti su Ukrainos partneriais. Per kultūrinę veiklą skatinami ir diplomatiniai šalių ryšiai.

„Trumpai tariant, mes stengiamės išrūpinti lietuviams „bilietų“ į sėkmingą profesinį gyvenimą“, – apie kultūros atašė darbą pasakodama nusišypso pašnekovė. Ina Kniurienė ir jos kolegos kasdien pasakoja ukrainiečiams apie Lietuvą.

„Dirbame ir su jaunaisiais menininkais, ir su pripažintais vardais. Gal atrodytų, kad pastariesiems paprasčiau patekti į Ukrainos meno rinką, tačiau nuolat juntamas ir naujų, dar negirdėtų vardų poreikis. Pasaulis mėgsta būti nustebintas, ir mums neretai pavyksta tai padaryti“, – pastebi I. Kniurienė.

Vadinta „Europos holivudu“

Ukrainiečiai – labai talentingų žmonių tauta, sako ji. „Tai didžiulė šalis. Yra toks bendras dėsnis: kuo didesnė šalis, tuo daugiau talentų joje gali rastis. Ukrainiečių vardų apstu tarp pasaulio įžymybių įvairiose srityse. Jų pėdsakas ryškus tiek moksle, tiek mene“, – pasakoja moteris.

Anot jos, 20 a. avangardistų gerbėjams gerai žinomi tokie vardai kaip Vladimiras Tatlinas, Aleksandras Bogomazovas, Sonia Delaunay, Vadimas Meleras, Aleksandra Ekster, naiviojo meno žvaigždė Marija Primačenko ar ryškų pėdsaką dailėje palikę nonkonformistai.

Šiandienos teatralai studijuoja Lesio Kurbaso palikimą, fotografijos pasaulyje žinoma Charkovo mokykla, o dėl aktyviai plėtojamo novatoriško kino meno 20 a. pradžioje Ukraina net buvo vadinama „Europos Holivudu“.

Kijeve gimusio ir jame rašytojo kelią pradėjusio Michailo Bulgakovo kūryba taip pat persmelkta šio miesto dvasia ir jo istorijomis. Ir tai tik keli pavyzdžiai iš turtingo Ukrainos kultūros lobyno, pasakoja Ukrainoje dirbanti Lietuvos diplomatė.

Praėjęs amžius buvo sudėtingas tiek šiai šaliai, tiek jos kūrėjams, tačiau tautos talentas gyvas, jis skleidžiasi net ir nepalankiausiomis aplinkybėmis.

Ukrainiečiai žino Lietuvą

Lietuva ukrainiečiams visada buvo artima. Jie gerai pažįsta Lietuvos realijas, žino menininkus, seka jų veiklą, gan aktyviai su jais bendrauja.

Po 2016 metais Lietuvos kultūros instituto surengto „Lietuvos kultūros sezono“ Ukrainoje kilo nauja susidomėjimo Lietuvos kultūra ir menu banga. Lietuvą „atrado“ ir jaunoji karta.

Po kelių tarptautinių Lietuvos menininkų laimėjimų 2019 metais Lietuva ir vėl susilaukė ypatingo ukrainiečių dėmesio. Tai ir visame pasaulyje didelį ažiotažą sukėlęs ir Venecijos Bienalės Auksinį liūtą laimėjęs projektas „Saulė ir jūra (Marina)“, ir Ukrainos Pinčuk meno centro įsteigtą prestižinį tarptautinį jaunųjų menininkų prizą „Future Generation Art Prize 2019“ laimėjusi jaunoji menininkė Emilija Škarnulytė.

„Ukrainoje sulaukėme daug sveikinimų ir pagyrimų, didžiulio susidomėjimo ir net klausimų „kaip jūs tai padarote“, – džiaugiasi I. Kniurienė.

Apskritai Lietuvos vardas Ukrainos visuomenei tikrai žinomas: ir dėl bendros istorinės praeities Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekste, ir dėl bendrų trauminių patirčių, glaudžių pastarųjų dešimtmečių ryšių, aktyvaus Lietuvos dalyvavimo ir paramos įgyvendinant šiuolaikinės Ukrainos struktūrines reformas bei gerų diplomatinių santykių. „Sutikau gal tik kelis žmones, kurie apie mus nelabai ką galėjo pasakyti“, – sako ji.

Lietuva „atranda“ Ukrainą

Lietuvių menininkų kūriniai saugomi keliuose Ukrainos muziejuose, jais domisi ir ukrainiečių meno kolekcininkai.

Pastaruoju metu šis susidomėjimas auga ir tampa abipusis. Didelio atgarsio sulaukė Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojama paroda „Ukrainos civilizacijos: nuo Tripolės kultūros, Skitų aukso iki Maidano“. Šiomis dienomis Vilniuje atidaryta ir dviejų Ukrainoje puikiai žinomų dailininkių Zojos Kružkovos ir Marijos Primačenko paroda.

Lietuvos diplomatė džiaugiasi, kad ir lietuviams pamažu atsiveria didelė Ukrainos meno įvairovė.

Marijos Primačenko albumą I. Kniurienė turi namuose ir neretai varto, be to, parodose yra mačiusi originalius dailininkės darbus. „Man labai patinka Marijos Primačenko darbai, spinduliuojantys tyrą, naivų požiūrį į pasaulį. Ją visiškai pelnytai vadina viena garsiausių Ukrainos dailininkių. Žinant, koks nelengvas buvo Marijos gyvenimas, jos spalvingas, šviesus matymas tampa dar gražesnis. Jis toks optimistiškas, teikiantis viltį, tiesiog užburiantis“, – žavisi I. Kniurienė.

Zojos Kružkovos piešiniai moteriai taip pat žinomi. Juose ilgametė kultūros darbuotoja įžvelgia gilias filosofines mintis, iš kurių kiekvienas gali ką nors pasiimti, pavyzdžiui, bendrą atsakomybę už pasaulį.

„Juk patys susikuriame tiek pragarą, tiek rojų. Zoja Kružkova apie tai pasakoja ramiai, santūriai, nepakeltu tonu, jei galima taip sakyti. Juk visai nebūtina rėkti, kad būtum išgirstas“, – šypteli pašnekovė.

Pati diplomatė savęs nelaiko meno kolekcioniere, tačiau jos kuklioje kolekcijoje jau puikuojasi ir keli ukrainiečių kūriniai. I. Kniurienė gerai supranta kai kurių prisiekusių meno mylėtojų norą gyventi emocijas keliančių kūrinių apsuptyje.

„Menas – nesibaigianti pokalbių tema, juk kiekvienas paveikslas turi ne tik savo mintį, bet ir kartu atsineša paveikslo savininko istoriją, gal net nuotykį: kaip jį atrado, kuo paveikslas patraukė, kaip įsigijo ar vežėsi namo, ieškojo jam vietos“, – apibendrina moteris.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.