Kultūra

2020.07.16 10:35

Vienas garsiausių pianistų Lukas Geniušas: galima gyventi be savo paties atliekamos muzikos

LRT.lt2020.07.16 10:35

Karantino laikotarpį vasarnamyje prie Maskvos praleidęs vienas žymiausių Lietuvos pianistų Lukas Geniušas su žmona Anna jau kurį laiką Lietuvoje. Po beveik penkerių mėnesių priverstinės pauzės čia jis atliks pirmuosius koncertus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Liepos 19 d. Pažaislio muzikos festivalyje, liepos 21 ir 22 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir liepos 23 d. Klaipėdos koncertų salėje pianistas koncertuos su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Gintaro Rinkevičiaus.

„Per karantiną sunkiausia buvo prisipažinti sau, kad be savo paties atliekamos muzikos iš tikrųjų galima gyventi“, – drąsiai pripažįsta garsus muzikas ir sako, kad priverstinė pauzė galiausiai atvedė ne prie depresijos, o prie palengvėjimo.

– Lukai, šiuo metu esate Lietuvoje, neseniai čia atvykote. Papasakokite, kur praleidote karantino laikotarpį? Koks tai buvo Jums laikas? Kaip jį leidote, kaip jautėtės?

– Tiesa, atvykome į Lietuvą tik birželio viduryje, visą laiką iki tol buvome prie Maskvos, mūsų šeimyninėje „dačioje“ (liet. vasarnamyje – aut. past.), kur puikiai išvengėme daugumos pandemijos pavojų. Manau, sunkiausią karantino etapą mes išgyvename būtent dabar – tuo laikotarpiu, kai reikia „sugrįžti“. Sugrįžti ir į sceną, ir į patį gyvenimą, kurį, kartais atrodo, pradedu pamiršti, kaip gyventi.

Mes labai laimingi, kad pavyko atvykti į Lietuvą, kur aplinkybės, palyginus su beveik visu likusiu pasauliu, tiesiog pasakiškos. Mano pagrindinis karantino akcentas – poilsis nuo patrakusio koncertinio grafiko ir savęs sugavimas gamtos tylumoje, šeimos glėbyje, savo minčių nepriverstinėje tėkmėje.

– Kas buvo sunkiausia per karantiną?

– Sunkiausia buvo prisipažinti sau, kad be savo paties atliekamos muzikos iš tikrųjų galima gyventi. Net nereikia ir minėti, jog po kovo buvo atšaukti visi suplanuoti koncertai – tarp jų buvo ir tokie, kaip debiutas su žymiuoju Filadelfijos simfoniniu orkestru, Yomiuri simfoniniu orkestru Tokijuje, rečitalis Milane ir dešimtys kitų – tai, po keleto labai nemalonių emocijų pliūpsnių, greitai atvedė ne prie depresijos, o prie palengvėjimo, prie didžiulio svorio, gulinčio ant pavargusių pečių, numetimo. Man labai reikėjo pauzės, ir aš ją priverstinai gavau – dabar žiūriu į tai tik kaip į dovaną.

– Liepos 21, 22 d. koncertuosite Vilniaus kongresų rūmuose, liepos 23 d. – Klaipėdos koncertų salėje. Tai bus pirmieji Jūsų koncertai po priverstinės pauzės?

– Taip, pirmieji. Prieš tai dar pagrosime su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir maestro Gintaru Rinkevičiumi Pažaislio muzikos festivalio atidaryme, atliksime retai skambantį L. van Beethoveno kūrinį – fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui. Bet, žinoma, koncertai liepos 21 ir 22 d. Vilniaus kongresų rūmuose man bus pirmieji pilnaverčiai kaip solisto pasirodymai po tokios ilgos pauzės.

Paskutinis išėjimas į sceną buvo Paryžiuje vasario 26 dieną... Atrodo, praėjo amžiai. Sergejaus Rachmaninovo trečias koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru man irgi nėra atsitiktinė kombinacija. Mano pirmasis koncertas su šiuo orkestru buvo 2005 m., ir programoje grojau būtent S. Rachmaninovo trečiąjį (tada tik ką išmoktą...), dirigavo Julius Geniušas, mano dėdė. Vėliau kartu įrašėme kompaktinį diską. Sugrįžimas į sceną su šiuo koncertu man labai simboliškas ir reikšmingas!

– Papasakokite, kuo ypatingas S. Rachmaninovo trečiasis koncertas fortepijonui ir orkestrui?

– Tai vienas iš svarbiausių fortepijoninių kūrinių pianisto repertuare. Tikras Everestas, kupinas techninių iššūkių ir reikalaujantis visiškos interpretacinės laisvės. Muzika, skriejanti taip natūraliai, jog atrodo, kad niekaip kitaip ir negalėtų būti parašyta. Tuo pačiu paslaptinga...

– Kokie Jūsų ateinančio sezono planai? Grojate visame pasaulyje, kokios nuotaikos garsiausių koncertų salių repertuaruose?

– Žinoma, visi mes – muzikantai – dabar išgyvename aštrią krizę. Visų koncertinių organizacijų, agentų, filharmonijų (jau nekalbant apie teatrus...) situacija yra nenuspėjama ir finansiškai ant sutrikimo ribos. Daugelis mano koncertų buvo atšaukti, dabar ieškomos naujos datos ateityje, kai kurie iš lauktų svarbių pasirodymų vis tik lieka savo vietose (nors ir su atitinkamais apribojimais), pavyzdžiui, koncertai su Paryžiaus simfoniniu orkestru, diriguojamu Tugano Sokhievo.

Dabar vyksta naujų formų paieška, daugelis kompanijų bando online platformas kaip komerciškai pelningą koncertų pakaitalą. Bet nėra abejonių, kad visiems, ir klausytojams, ir atlikėjams, nebus įmanoma atsisakyti gyvo koncerto emocijų, ir aš džiaugiuosi, kad mano pirmi tikrieji koncertai po pauzės vyks būtent Lietuvoje, mano širdžiai artimose aikštelėse.