Kultūra

2020.07.12 12:56

Libertas Klimka. Sietyno teka ir „7 broliai miegantys“

Libertas Klimka,etnologas2020.07.12 12:56

Anksti rytą, dar prieš saulės teką atbudus, dangaus skliaute galima įžiūrėti pakylant Sietyną. Astronomų žvaigždėlapiuose tai Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius M45 Tauro žvaigždyne. Šio įsidėmėtino dangaus šviesulio nesimatė nuo pat pavasario pradžios.

O kad senovėje žemdirbiui būdavo svarbūs tokie astronominiai reiškiniai, byloja liaudiška patarlė: „Sietynėlis pažare, jautelis – vagoje“. Paklausus senų žmonių, kiek žvaigždžių yra Sietyne, išgirsime atsakymą – septynios. Štai iš čia ir svarbios mūsų tradicinio kalendoriaus datos, liepos 10-osios pavadinimas – „Septyni broliai miegantys“.

Kaimo senolių išmintis sako, kad toji diena esanti labai reikšminga antrosios vasaros pusės orams. Jei tądien lyja, manyta, kad lietingos bus ir dar 40 dienų. Žemaitijoje, kur lietaus dažnai būna perdaug, diena todėl vadinama „broliais šlapukais“... Jeigu visai tądien nelyja, irgi blogai – stos sausra ir rugių derlius bus visai menkas. Nes grūdo brandai drėgmė labai reikalinga. Patarlė juk moko nuo Joninių taip skaičiuoti: „Rugiai devynias dienas rasoja, devynias dienas auga, devynias dienas bręsta, ir po to taisyk dalgį, naujos duonos sulaukęs“.

Liepos 10-sios pavadinimas broliais vėlesniais laikais buvo pagrįstas ir legenda apie septynis brolius krikščionis, 3 a. viduryje Romos imperatoriaus Decijaus įsakymu uždarytus oloje ir pasmerktus bado mirčiai. Bet stebuklas, – jie ten giliai įmigo. Net dviem šimtam metų! Lietuviai šį įvykį „apgyvendino“ Kijeve – tuometiniame valstybės pakraštyje, tikriausiai siedami su tenykščiu olų vienuolynu – „Peščerskaja Lavra“.

Ką sako meteorologijos mokslas apie šį metą, kai Sietynas rytmetį pateka? Liepos pradžioje įdienojusios vasaros saulės radiacija virš Azorų salų dažnai suformuoja galingą oro masių sūkurį. Nuo jo slinkties į šiaurę ar pietus ir priklauso mūsų liepos bei rugpjūčio mėnesių orai. Mat sūkurys pirmu atveju užtveria Atlanto ciklonams kelią, antruoju – suformuoja jiems „koridorių“. Tad liaudiški orų spėjimai turi tam tikrą objektyvų pagrindą...

Kol nebuvo astronomijos ir jos žiniomis paremto tikslaus kalendoriaus, žvaigždynų tekos ir laidos stebėjimai – bene vienintelė galimybė kasmet pasirinkti teisingus žemės ūkio darbų terminus. Tautos atmintis šiuos prosenoviškus metodus papročių forma išsaugojo iki šiol.

Sietyno žvaigždžių spiečiaus stebėjimai žemdirbių kultūroje buvo naudojami rugių auginimo ciklui suderinti. Jo laida vakaro žaroje – pavasario orės metas; saulėgrįža, ilgiausios dienos – pats rugių žydėjimas, spiečiaus teka Septynių brolių dienos rytmetį – lietaus laukimas grūdo brandai; o žvaigždžių kulminacija rugsėjo pradžioje – žiemkenčių sėjos metas. Štai todėl Sietynas vienintelis iš žvaigždžių derinių minimas liaudies dainose; švelniai vadinamas „broleliu“. Pavyzdžiui, dzūkiškoje kareivių dainoje tokie žodžiai:

„Žalnierėliai vargdienėliai,

Kur jūsų brolelis?

Aukštai danguj padangėlėj,

Šviesusis Sietynas,

Tai mūsų brolelis“.

Arba aukštaičių vestuvinėje dainoje:

„Žvaigždės sesutės vainikui pinti,

Sietis broliukas šaly sėdėti...“

Lietuviškųjų papročių ir liaudiškųjų tikėjimų sąsajos su astronominiais reiškiniais nėra kažkokia etninės kultūros išimtis, sąlygota vien tik mūsų permainingo klimato. Visoje žmonijos civilizacijos raidoje dangaus reiškiniai buvo svarbūs tiek religinių įvaizdžių, tiek ir praktinio kalendoriaus darybai.

Tik nelygu ūkininkavimo pobūdis, žemdirbiškojo sezono trukmė. Štai 8 amžiuje prieš Kristų gyvenęs graikų poetas Hesiodas eilėmis nusakė, kad derlius subręsta, kai Plejadės pateka ankstų rytą saulės spinduliuose. O kai jos nuskęsta jūroje vakare, prasideda rudeniniai štormai, ir laivyba baigiasi.

Graikams Plejadės – tai balandėmis paverstos milžino Atlanto, laikančio žemės rutulį, dukros. Į dangų jos pakilo kartu su motina Plejone ir vyriausiam dievui Dzeusui nešioja ambroziją – nemirtingumo gėrimą. O kiek gi yra paukščių tame būryje, kiek seserų, kiek žvaigždžių? Žinoma, kad septynios! Teleskopu pažvelgę į dangaus gelmę, pamatytume, kad Sietyne – Plejadėse yra keletas šimtų žvaigždžių. Šviesa iš ten iki Žemės keliauja 370 metų...

Astronomai neatsisako tų senoviškųjų žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinimų – juose glūdi gili kultūrinė įvairių tautų atmintis. Ir astronomijos romantika!

Etnologo komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.