Kultūra

2020.07.12 19:01

Lietuvos žydo dukra Mirka išgyveno koncentracijos stovyklą ir tapo svarbiausia bohemiškosios subkultūros figūra

LRT.lt2020.07.12 19:01

Neseniai paskelbta, kad Australijos žydų muziejuje planuojamoje parodoje nebus apsiribojama dailininkės Mirka Mora vizitine kortele tapusiais paveikslais, o daugiau dėmesio bus skiriama dar niekada neeksponuotiems darbams, istoriniams artefaktams ir piešiniams, panardinsiantiems žiūrovą į šios Melburno ikonos meno, maisto bei garsių draugų pasaulį, rašo „Broadsheet“.

Dailininkė, skulptorė ir mozaikininkė mirė 2018 m., sulaukusi 90 metų. Sapną primenantys didžiaakių vaikų, angelų, paukščių ir kitų gyvių paveikslai dar dailininkei gyvai esant tapo jos vizitine kortele.

Ji yra viena iš nedaugelio Australijos menininkų, kurių darbai vienodai gerbiami tiek profesionalaus galerinio meno pasaulyje, tiek ir gatvėje, pradedant 1978 m. išpieštu pirmuoju Melburno meno tramvajumi ir baigiant bendradarbiavimu su mados prekės ženklu „Gorman“ 2016 m. ir 2018 m.

Šį gruodį Australijos žydų muziejuje bus surengta didžiausia iš iki šiol vykusių menininkės gyvenimo ir darbų apžvalga.

Anot neseniai paskirtos muziejaus direktorės Jessicos Bram, planuojama, kad paroda taps Mirkos gyvenimo ir meno tyrimu, o muziejus transformuosis į lankytoją visapusiškai įtraukiantį „Mirkos pasaulį“. Šio projekto rėmuose muziejus glaudžia bendradarbiauja su Mirkos sūnumi galerininku Williamu Mora. „Šia paroda siekiame atiduoti duoklę Mirkai ir jos kūrybai“, – sako muziejaus direktorė.

Parodoje bus galima susipažinti su iki šiol niekur nedemonstruotais darbais iš privačios Morų šeimos kolekcijos, pamatyti Mirkos studiją ir archyvus. Užuot tiesiog eksponavus Mirkos darbus, kaip tai buvo daroma parodose, surengtose dar jai gyvai esant, šį kartą bus bandoma susieti sudėtingas menininkės gyvenimo patirtis su jos kūrybiniu keliu. Jos balsą galėsime išgirsti įvairiomis formomis – per laiškus, eskizų knygeles, dienoraščius, vaizdo interviu ir pan. Be to, J. Bram teigimu, lankytojų laukia ne viena staigmena.

„Kaip galima tokio masto asmenybę įsprausti į parodos rėmus? Turime milžiniškų planų, susijusių su spalvomis, ryškumu, jai būdinga estetika... parodoje [planuojame įvesti tokių elementų], kurie mūsų lankytojams gali pasirodyti labai netikėti“, – aiškina muziejaus direktorė.

1928 m. Lietuvos žydo ir Rumunijos žydės šeimoje gimusi Mirka 1942 m. buvo išsiųsta į Pitivje koncentracijos stovyklą. Jai tuomet buvo 14. Mergina turėjo būti pasiųsta į Aušvicą, tačiau tėvams pavyko ją stebuklingai išgelbėti. Likusius trejus Antrojo pasaulinio karo metus Mirka kartu su šeima slapstėsi mažuose Prancūzijos kaimeliuose ir miškuose.

Po karo Mirka susipažino su taip pat žydu pabėgėliu Georgesu Mora ir už jo ištekėjo. Pora emigravo į Melburną. Šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose jiedu buvo svarbiausiomis miesto bohemiškosios subkultūros figūromis.

Georgeses ne tik įkūrė šiuo metu ilgiausiai šalyje gyvuojančią komercinę galeriją „Tolarno Galleries“, bet kartu su Mirka vadovavo bene populiariausiems to meto restoranams ir kavinėms mieste. „Mirka Café“, „Balzac“ ir „Tolarno French Bistro“ tapo ne vien progresyviausių Melburno menininkų, intelektualų ir rašytojų (kaip antai Johnas ir Sunday Reedai, Charlesas Blackmanas, Joy Hester, Arthuras Boydas ir Barry Humphriesas) susibūrimo vietomis, bet ir pritraukdavo į šalį atvykstančias garsenybes, tokias kaip Mickas Jaggeris, Bobas Dylanas ar Marlene Dietrich.

Šiais laikais maistą ir meną laikome neatsiejama kultūros dalimi, tačiau anuomet tai buvo priskiriama subkultūrai, kurią kūrė ir palaikė Mirka ir jos aplinkos žmonės. Žydų muziejuje rengiama paroda grąžins lankytoją į tą pasaulį ir suteiks galimybę pažinti Mirką kur kas iš arčiau nei iki šiol rengtos jos darbų ekspozicijos.