Kultūra

2020.07.09 18:17

Klaipėdietės parodoje – van Goghas, Mike`as Tysonas, karalienė Luizė, o Bachui nėra čia ką veikti

LRT.lt2020.07.09 18:17

Klaipėdoje, KKKC Parodų rūmuose, iki liepos 19 dienos veikia Irmos Leščinskaitės kūrybos paroda „Mikropasauliai: abstraktūs atvaizdai“. Ką gautume sudėję tapybą, mokslo ir kultūros filosofiją, laboratoriją ir statybvietę? Nustebsite, tačiau menininkė pateikia aiškią ir konkrečią schemą: žvelgi į pasaulį kaip tave supančią architektūrą, o save jame suvoki tarsi nuolat kintančio statinio interjerą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Estetiška ir lakoniška kūryba autorei tampa vienu aplinkos suvaldymo būdų. Parodos architektūra, objektų ir erdvės proporcijos sustyguotos, apmąstytos, apskaičiuotos. Parodai sukurti prireikė beveik šimto eskizų. „Mane įkvepia galimybė ir vidinis siekis sukurti gerą, kokybišką, intelektualų tapybos darbą“, – sako autorė.

Paroda – kaip vienas kūrinys

Siekdama atplėšti paveikslą nuo tradicinės baltos sienos, I. Leščinskaitė nuolat bendradarbiauja su kitų sričių profesionalais – lazerių specialistais, architektais ir kompozitoriais.

Per 15 metų kūrybos tarpsnį autorės tapybos darbai pamažu virto instaliacija – papildyta skaitmeniniais ir videokūriniais, archyvine medžiaga, buityje tarsi nepastebimais, o parodos salėje suskambančiais daiktais.

Mus pasitinka ryškūs specifinių geltonos, raudonos, mėlynos atspalvių deriniai, atėję iš senosios Skandinavijos ir Lietuvos architektūros. Lygūs monochrominių paveikslų plotai kaitaliojasi su faktūriniais, šalia eksponuojami pieštuku atlikti piešiniai.

Daugelyje darbų įkomponuotas autorei svarbus miniatiūriškai išreikštas faktas ar reiškinys skverbiasi pro juos dengiančius gumos sluoksnius.

„Pasijaučiame tarsi interjere, permąstome santykį tarp parodos dalių ir spalvos, kurią atsinešame su savimi, savo apranga ir perduodame estafetę kito žiūrovo požiūriui“, – teigia menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Kiekvienas kūrinys tampa atskira erdve, kurioje lankytojas gali atrasti parodą iš vis kitų žiūros kampų ar tiesiog būti, o paroda žiūrovui dalyvaujant virsta vientisu meno kūriniu.

Grožio mikropasauliai ir chaoso abstrakcijos

I. Leščinskaitės kūriniuose pastaruoju metu aktyviai naudojama papildyta realybė. Naujausioje parodoje ji tampa natūraliu parodos tęsiniu. Stambių plokštumų daiktų ir tapybos koliažuose miniatiūros – mikropasauliai su Jano Vermeerio „Merginos su perlo auskaru“, Vincento Van Gogho, Mike`o Tysono, Kristijono Donelaičio, Prūsijos karalienės Luizės, Hanso Georgo Gadamerio, Johanno Sebastiano Bacho, kitų istorinių asmenybių portretais.

Jie ekspozicijoje susitinka su šiurkščiais daiktais, kasdienybėje atliekančiais tik tiesiogines funkcijas – pastoliais, gulsčiuku ir vežimėliu, spalvotais spaustuvais ir tvirtinimo juostomis, silikonine guma.

Tokių skirtingų asmenybių rinkinys primena menininko paletę. Vermeeris – tai šviesa, spalvinėmis klostėmis krentančio drabužio ir veido kontrastas. Van Goghas – bazinis ingredientas, „tikro menininko“ biografijos ikona, atėjusi iš studijų metais skaitytų knygų. M. Tysonas – grubumo ir jėgos simbolis, subtiliai ištaškuotas smulkiais potėpiais.

Luizė, Donelaitis – istoriniai personažai, o Gadameris – „įstrigo“ iš doktorantūros teorijos, kaip kovos su ribota žmogiškąja patirtimi ir išankstinėmis nuostatomis simbolis. Pilotai broliai Wrightai ir lietuvis Antanas Gustaitis žvilgsniu palydi lėktuvo modelį, kuris suka apžvalgos ratą KKKC erdvėse.

Plovo taip ir neragavo

O štai J. S. Bachas lydi I. Leščinskaitę visose kelionėse. Bachą ji atrado Kazachstane per „Lietuvos Expo“ mugę. Menininkai viešbutyje pasigedo geros muzikos ir paklausė kartu buvusio kompozitoriaus Lino Rimšos, ką jis galėtų parekomenduoti? Bachą – atsakė menininkas ir, kad geriau skambėtų, įdėjo telefoną į virtuvinį puodą.

„Nufotografavau šį spontaniškai gimusį meno kūrinį, po to nutapiau miniatiūrą, o plovo tą kartą nevirėme“, – juokiasi autorė.

Vėliau tas paveikslas tęsė kelionę po Europą, nukeliavo iki Islandijos kraterių ir sieros laukų ir tapo svarbia menininkės kuriamų instaliacijų dalimi. KKKC salės tik tarpinė stotelė, tą atskleidžia kūrinio pavadinimas „Bachui nėra čia ką veikti“. O mes galime paklausyti trumpo jo kūrinio fragmento, kuris toliau veda vizualinės ir emocinės klausos labirintais.

I. Leščinskaitė (g. 1970) Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, įgijo meno bakalauro, magistro ir meno licenciato laipsnius. 1996 m. stažavosi Austrijoje pas menininkus Nancy Spero ir Leon Golub. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, VDA Klaipėdos fakulteto docentė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Gyvena ir kuria Klaipėdoje. Autorė yra surengusi 31 personalinę parodą, dalyvavo 104 bendrose tapybos darbų parodose, meniniuose projektuose: Lietuvoje, Austrijoje, JAV, Italijoje, Rusijoje, Islandijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Menininkei buvo skirtos George`o Soroso, Kunstlerhaus Lukas, LR Kultūros tarybos, Klaipėdos m. savivaldybės meno stipendijos.