Kultūra

2020.07.05 19:08

Algimantas Puipa: kinas – terpė, kurioje žmonės prapuola lyg kokioje juodojoje skylėje

Nemira Pumprickaitė, LRT RADIJO laida „C‘mon, Nemira“, LRT.lt2020.07.05 19:08

„Čia atėjusios merginos neišteka visą gyvenimą. Vyrai prasigeria. Tai yra baisi kloaka. Jei išsisuki, išlieki sveikas, gali daug joje nuveikti. Tačiau tai yra liga“, – LRT RADIJUI sako žymus kino režisierius Algimantas Puipa, praėjusiais metais įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Ernstas Ingmaras Bergmanas, garsus švedų teatro ir kino režisierius, didžiulę įtaką 20 amžiaus kinui padaręs kūrėjas, yra pasakęs, esą kinas yra pavojinga, užkrečiama ir nepagydoma liga.


„Aš pagalvojau, o ką tai reiškia? Praktiškai taip ir yra! Žmonės ateina į kiną ir iš ten jau beveik neišeina. Pažiūrėkite, koks nors rašytojas ar dailininkas, kartais meta savo kūrybą, nes jo tikslas yra kino režisierius. Jis ten mato visą pasaulį.

Po kiekvieno filmo aš atsigulu į ligoninę su specifiniu skyriumi, į išprievartautų arba patyrusių fizinį smurtą ligonių sekciją, kurioje aš praleidžiu kažkiek tai laiko.

Kine sueina ir literatūra, ir muzika, ir dailė, ir kas tik nori... Tai yra tokia terpė, kur žmonės, kaip kokioje juodojoje skylėje, prapuola. Čia atėjusios merginos neišteka visą gyvenimą. Vyrai prasigeria. Tai yra baisi kloaka. Jei joje išsisuki ir išlieki sveikas, gali daug joje nuveikti. Tačiau tai yra liga.

Lynchas (pasaulinio garso kino ir televizijos režisierius, aktorius, menininkas, dizaineris, muzikos kūrėjas Davidas Lynchas, Lietuvoje gerai žinomas iš jo režisuoto kultinio mistinio serialo „Twin Pykso miestelis“ – LRT.lt) yra pasakęs: „Po kiekvieno filmo atsigulu į ligoninę, specifinį išprievartautų arba patyrusių fizinį smurtą ligonių skyrių, kuriame praleidžiu kažkiek tai laiko“. Tai reiškia, kad kinas yra tokia gana stresinė vieta“, – konstatuoja A. Puipa.

D. Lyncho įkvėptas A. Puipa sako norintis sukurti filmą apie kiną. „Ilgai svarsčiau, kas man galėtų padėti, – pasakoja režisierius. – Yra toks Tomas Šinkariukas (teatralų šeimoje gimęs dramaturgas ir prozininkas, Kaune tęsiantis 20 a. literatūros avangardo tradicijas – LRT.lt). Jo nelabai kas žino, labiau tėvą, aktorių. Šinkariukas rašo absurdo noveles. Labai keistas, dažnai žiaurias. Aš pagalvojau, kad tai yra puiki terpė man sukurti filmą apie kiną.“

Šiuo atveju mes esame tik tokie „velnio kaulo dvyniai“ – galime atskirai ir savarankiškai bendrauti.

Naujojo filmo esmė, pasak režisieriaus, yra dviejų žmonių kelionė po įvairias iš novelių gimsiančias situacijas, iš kurių žiūrovui būtų sunku suprasti, kada aktoriai vaidina, o kada tai yra tikrasis jų gyvenimas.

Garsus kino režisierius pasakoja, kad Janinos Lapinskaitės pavardę žmonai išsaugojo matydamas susikrimtusį uošvį. „Prieš vestuves jos tėvas taip atsiduso: „Na, tai va, dabar prarasime pavardę“. O aš atsakiau: „Nepraraskite tos pavardės!“ Ji puikiausiai gali egzistuoti su savo pavarde“, – prisiminimais dalijasi A. Puipa.

Kino režisierius prisimena, kad Santuokų rūmuose prie būsimos žmonos vardo buvo įrašyta Puipienės pavardė. Paprašiau perrašyti, pasakiau, kad ji nėra Puipienė, – sako pašnekovas. – Yra kūrybinės šeimos, kur vienas be kito negali būti – jei žmoną atskirtum, ji pati filmo nepadarytų. Šiuo atveju mes esame tik tokie „velnio kaulo dvyniai“ – galime atskirai ir savarankiškai bendrauti. Pavyzdžiui, jei man reikėtų, aš kažin ar sukurčiau dokumentinį filmą tokį, kokį ji gali padaryti. O ji galbūt nepadarytų tokio vaidybinio filmo.“

Kai šalia neturi profesionalaus dramaturgo, remiesi literatūra, sako A. Puipa. Tačiau, prisipažįsta, paties santykis su literatūra yra probleminis. „Perdarau, adaptuoju literatūrą. Ji man tampa tik žemėlapiu. Kuriu savo pasaulį, naudodamasis autoriaus literatūra, – prisipažįsta kino režisierius. – Tarsi nusiperku jo kūrybą ir darau savo – kaip piktžolė, kuri išauga ant gražaus medžio ir suėda visus jo syvus.“

Literatūra man tampa tik žemėlapiu. Aš kuriu savo pasaulį, naudodamasis autoriaus literatūra.

Kuriant autorinį kiną ateina akimirka, kai norisi viską nutraukti. O jei remiesi literatūra, visada gali pasisemti idėjų ir kurti nors iki 80-ties, jei tik sulauksi, tikina A. Puipa. „Tai yra kitoks pranašumas bendraujant su kūryba, kuri yra svetima tau, bet tu ją padarai sava“, – sako kitais metais 70-metį švęsiantis kino režisierius.

Plačiau apie visa tai bei apie griežtą kritikę mamą, ginčą ir teismą dėl scenarijaus su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi – radijo įraše


Parengė Vismantas Žuklevičius