Kultūra

2020.07.01 18:38

Vienas žymiausių Lietuvos tapytojų Vilmantas Marcinkevičius – apie vagių grobį Kopenhagoje ir namo sugrįžusią jaunystę

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.07.01 18:38

Vienas žymiausių Lietuvos menininkų, populiaraus konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ sumanytojas ir organizatorius Vilmantas Marcinkevičius per tris dešimtmečius trunkančią karjerą patyrė įvairių išmėginimų – paveikslų vagysčių, atsisveikinimų su darbais ir sentimentalių jų sugrįžimų. 

LRT.lt pradeda publikacijų ciklą „Kūrybos detektyvai“, jame autoriai pasakoja savo kūrinių nuotykius, prisimindami ir kriminalines dramas, ir laimingas istorijų pabaigas.

Išlindo blusturgyje

2014 metais iš parodos Kopenhagos galerijoje „Galleri NB“ buvo pavogta 11 jo darbų. Nukentėjo ir kiti autoriai, per du kartus iš galerijos buvo išnešti 27 kūriniai.

„Atrodo, vagys griebė tai, kas tilpo po pažastimi, rinkosi tokius kūrinius, kuriuos galėtų lengvai parduoti“, – LRT.lt pasakoja menininkas.

Kai kurie vagių „trofėjai“ vėliau išlindo į dienos šviesą, atsidūrė meno kūrinių aukcione. Policija kūrinius konfiskavo. Tačiau jų savininkai, anot V. Marcinkevičiaus, sulaikyti nebuvo, nes teisėsaugininkus įtikino paveikslus nebrangiai įsigiję blusų turguje. Pasidomėjo kūrinių autoriais ir nieko bloga neįtardami pateikė aukcionui.

Užsienyje V. Marcinkevičius išgarsėjo nutapęs Danijos princesės Aleksandros ir princo Joachimo ir jų vaikų portretus. 2009 metais jis laimėjo prestižinės Saatchi galerijos rengiamą internetinį konkursą. 2014-aisiais lietuvis nutapė dar vieną Danijos karališkąjį asmenį jo 80-osios sukakties proga – pernai išėjusį princą konsortą Henriką.

Moteris paukštis sugrįžo

Kito paveikslo istorija susijusi su ilga kelione... atgal pas autorių. 10-ojo dešimtmečio pradžioje ką tik veiklą pradėjusi „Galerija – 91“ (dabar – Akademijos galerija) surengė parodą, į kurią buvo pakviestas ir V. Marcinkevičius.

Galerija už tais laikais svarią 50 dolerių sumą iš jo įsigijo paveikslą „Moteris paukštis“ (1992). Tai buvo vienas pirmųjų oficialiai parduotų jaunojo menininko darbų. Šį birželį autorius atpirko savo paveikslą iš galerijos. Be abejo, paklojęs kur kas solidesnę sumą.

Paklaustas, kas skatina susigrąžinti kūrinį, kurio neregėjo bene tris dešimtmečius, V. Marcinkevičius atsakė: „Sentimentai. Mums visiems tai buvo pats jaunystės ir ieškojimų metas. Paveikslas „Moteris paukštis“ man labai brangus kaip ankstyvosios kūrybos liudijimas, kai jau buvau atradęs savitą tapybos manierą. Šeimoje iš pradžių pasitarėme, ar verta išlaidauti ką tik išgyvenus karantiną. Daug lėmė dukros noras namuose turėti tėvo studijų laikų darbą.“

Veršienos valgytojos

Dar vieną ankstyvos kūrybos paveikslą „Moterys, mėgstančios veršieną“, kuris neseniai pateko į MO muziejaus kolekciją, V. Marcinkevičius buvo pardavęs vienam Šilutės kolekcininkui. Laikais, kai žodis „kolekcininkas“ dar buvo neįprastas. Tas meno pirkėjas išsirengė į ilgą viešnagę Vilniuje, per kurią lankė menininkus, įsigijo jų darbų. Koks buvo šilutiškio tikslas – rinko privačią kolekciją ar rūpinosi muziejaus rinkiniu, V. Marcinkevičius jau neatmena. Tačiau kai prisisvečiavęs ir prisivaišinęs kolekcininkas apsilankė pas V. Marcinkevičių, kišenėje beturėjo 15 dolerių.

Menininkui juos ir pasiūlė už paveikslą. „Dabar tai atrodo juokinga suma, bet tada ji prilygo trims stipendijoms. Pamaniau, juk šiaip ar taip tai įplaukos, tad sutikau parduoti“, – studentišką istoriją pasakoja tapytojas.

Paveikslą „Moterys, mėgstančios veršieną“ jis sukūrė po pietų pas dizainerę Sandrą Straukaitę ir jos kambario drauges. Merginos gyveno visai šalia, be to, skaniai gamino, o tai dailės studentui buvo visai paranku. Daugiausia merginos kalbėjo, kokie blogi yra vyrai, vis įterpdamos: „Vilmantai, mes ne apie tave.“ Ir kai tąkart į stalą buvo patiekta veršiena, tapytojo galvoje iškilo moterų taršomo buliuko vaizdinys. Tada jis pakėlė teptuką...

1995-aisiais – tais metais V. Marcinkevičius baigė VDA – jis Vilniuje prarado draugui paskolintą kūrinį. Vagys įsibrovė į bičiulio butą ir išnešė a) šaldytuvą, b) kilimą ir c) tris paveikslus. Tie darbai taip ir neatsirado.