Kultūra

2020.06.25 19:40

Ilgai laukta Kaupinio filmo „Nova Lituania“ premjera įvyko: momentinis patyrimas matomas tik kino teatre

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.06.25 19:40

Ketvirtadienį įvyko pirmoji filmo premjera po karantino – ilgai laukto Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ seansas. „Pasitikrinti, kaip žmones veikia filmas, įmanoma tik kino teatre“, – LRT.lt sakė režisierius.

1938-ieji tarpukario Kaune: šalis švenčia nepriklausomybės 20-metį, o Europoje kibirkščiuoja Antrojo pasaulinio karo grėsmė. Geografijos profesorius nerimauja dėl valstybės ateities ir sugalvoja netikėtą planą. Jis pasiūlo Vyriausybei sukurti atsarginę Lietuvą Afrikos žemyne – čia galėtų persikelti šalies gyventojai.

Šio profesoriaus prototipas Kazys Pakštas – profesionalus geografas ir mokslininkas. Savo idėją K. Pakštas aktyviai siūlė tuometinės valdžios pareigūnams, tačiau vienintelis premjeras Juozas Tūbelis tuomet įsiklausė ir pažadėjo paskambinti K. Pakštui. Tik tas skambutis neįvyko – premjerą netrukus ištiko infarktas. Čia fantaziją įaudrina klausimas, o kaip būtų, jeigu būtų?

Režisierius K. Kaupinis sako, kad pandemijos kontekste filmas įgavo naujo aktualumo, todėl dar svarbiau jį parodyti būtent dabar. Anot jo, „pagrindinio filmo veikėjo plėtojama atsarginės Lietuvos idėja turi vieną didelį trūkumą – iliuziją, kad kažkur gali būti vieta, kurioje nebūtų čia egzistuojančių problemų.“

„Viena pagrindinių filmo idėjų – tuščias plotas, kurio ieško K. Pakštas, ir politinio ryžto stygius, politinės valios tuštuma. Herojus nerimauja, kad ji gali būti užpildyta kažkuo neigiamu“, – LRT.lt komentuoja K. Kaupinis. Pašnekovo teigimu, karantino metu įvyksta inversija – tuščia vieta pasidaro saugesnė nei tankiai užpildyta.

Siekiant užtikrinti saugius atstumus tarp žiūrovų išankstinės premjeros seanse filmas bus rodomas ne vienoje, o net keliose kino teatro salėse. „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas LRT.lt tvirtino, jog tokį sprendimą sufleruoja apribojimai: „Kadangi yra pasirinkimas: arba dviejų metrų atstumas, arba versti žmones dėtis apsaugines kaukes, renkamės pirmą variantą.“ G. Plytnikas teigė vis bandantis įrodyti valdžiai, jog kino teatrų veikla neturėtų būti traktuojama kaip vienkartinis renginys ir tikisi švelnesnių apribojimų.

„Žinau, ko siekiau, ir pasitikrinti, ar tikslai buvo pasiekti, galiu tik gyvai matydamas žiūrovų momentines reakcijas“, – teigė K. Kaupinis. Pasak jo, tai leis pasitikrinti, kur žiūrovai praranda dėmesį, pradeda šurmuliuoti.

Režisierius taip pat pastebi grėsmės atsikartojimo motyvą. Jo teigimu, žmogus gali nujausti grėsmę, bet negali įvardyti, kokia forma ji pasirodys. „Niekas prieš 4–5 mėnesius neįvardijo koronaviruso kaip didelės grėsmės pasauliui. Įvykiai pasisuko visai nenumatyta linkme“, – sąsajas tarp filmo ir aktualijų LRT.lt komentavo K. Kaupinis.

Filme premjeras skaičiuoja, kiekgi laivų reikėtų lietuviams persikelti į Afriką: „2 milijonai 800 tūkstančių žmonių. Sakykim, į vieną laivą telpa 500 žmonių. Vadinasi, mums reikės 5 600 laivų. Sakykim, kelionė trunka savaitę pirmyn ir savaitę atgal. Čia bus daugiau nei ketveri metai visos Lietuvos iškėlimui!“

K. Pakšto idėja, kaip parodė archyvinė medžiaga, labai keitėsi. Pasak K. Kaupinio, iš pradžių tai buvo matoma kaip galimybė sukoncentruoti išsibarsčiusią Lietuvą, paskui ji tapo geopolitinio saugumo galimybe, siekiant išgelbėti valstybingumą.

Filmas jau pripažintas geriausiu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“.

Vokietijos Vysbadeno mieste vykusiame „goEast“ filmų festivalyje K. Kaupinis paskelbtas geriausiu režisieriumi. „Tarp grotesko ir melancholijos svyruojantis filmas šios istorijos absurdą paverčia universaliu. Jis sukuria siurrealistinę bejėgiškumo ir pažeidžiamumo metaforą, kuri rezonuoja įvairius laikus ir vietas toli už paties filmo ribų“, – apie filmą „Nova Lituania“ kalbėjo komisija.

K. Kaupinis LRT.lt teigė, kad monochrominį variantą pasirinko pirmiausia dėl praktinių priežasčių. Nespalvotas filmas leidžia paslėpti senų interjerų netobulumus, panaudojant mažesnius kaštus. Tai skatina subtiliai spręsti šviesos bei šešėlių klausimą. Be to, kaip sakė pašnekovas, „tarpukaris mums pažįstamas iš archyvinės medžiagos, kuri dažniausiai yra nespalvota, o nespalvotas vaizdas paradoksaliai tampa realistiškesnis.“

Filme vaidina Aleksandras Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė. Filmo prodiuserė – Marija Razgutė („M-films“).