Kultūra

2020.06.09 10:19

Minimos 140-os Marijos Šlapelienės metinės: papuošalas iš plaukų ir planuojamas atkurti knygynas

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.06.09 10:19

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidaryta paroda, skirta 140-osioms Marijos Šlapelienės gimimo metinėms. Ši moteris buvo pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ solistė, vėliau pirmoji moteris, vadovavusi knygynui.

Muziejininkų teigimu, M. Šlapelienės gimtadienio proga planuotas festivalis nukeltas į rudenį, tačiau jos gyvenimas pristatomas per išlikusias fotografijas, atkurtus namus Vilniuje, Pilies gatvėje.

18–19-ame amžiuje išpopuliarėjusi juvelyrikos technika – kurti papuošalus iš plaukų – buvo skirta išreikšti liūdesį, gedulą. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidarytoje parodoje menininkė Lina Siparienė tokį papuošalą iš išlikusių autentiškų M. Šlapelienės plaukų sukūrė jos 140-osioms gimimo metinėms. Stiprios istorinės asmenybės gyvenimas pasakojamas per išlikusias M. Šlapelienės nuotraukas.

„Tai, kad ji buvo pirmoji Birutė, tai yra smulkmena, palyginus su tuo, kiek ta moteris nuveikė per savo gyvenimą. Visų pirma, ji buvo pirmoji lietuviško knygyno vedėja, visų pirma Vileišio knygyne, o paskui, po metų, savo įsteigė. Jos knygynas veikė daugiau nei 40 metų“, – kalbėjo M. ir J. Šlapelių namo-muziejaus vadovė Jolanta Paškevičienė.

Lenkijos okupacijos metais Šlapelių namai buvo tapę lietuvybės centru Vilniuje. Marija rengdavo arbatvakarius, kolekcionavo lietuviškus leidinius, knygas siųsdavo į užsienį.

Muziejus atkūrė Šlapelių namus, kuriuose daug šeimai prieškariu priklausiusių daiktų: ir iš špižiaus pagamintas šepetys grindims vaškuoti, ir Lazdynų Pelėdos siuvinėta pagalvėlė. Kiekvieną eksponatą M. Šlapelienė smulkiai aprašydavo ir saugojo.

M. ir J. Šlapelių namo-muziejaus vadovė J. Paškevičienė pasakojo: „kaip ji sakydavo, nugyvenau 6 okupacijas, nežinau, kiek dar jų bus, bet ta paskutinė, šeštoji, buvo pati žiauriausia, nes ji nesulaukė išėjimo iš tos okupacijos.“

„1941 metais mirė vyras, vaikai su karo banga išblaškyti po pasaulį, knygynas likviduotas brutaliausiu būdu, namai nacionalizuoti, ir ji liko viename kambarėlyje be pensijos, be nieko, tiesiog, viena liūdinti moteris“, – apie M. Šlapelienės likimą sakė J. Paškevičienė.

Šiandien rekostruojamuose Vainų rūmuose Dominikonų gatvėje, kur iki 49-ųjų veikė Šlapelių knygynas, ketinama jį atgaivinti.

Planuota, kad muziejus Pilies gatvėje 140-ąsias Šlapelienės gimimo metines pasitiks festivaliu „Salve“. Dėl karantino jis nukeltas į rugsėjį, o kol kas pristatyta instaliacija grindinyje, muziejaus kieme.

Plačiau – reportaže:

Žinios. Seimui teikiamos pataisos dėl balsavimo tvarkos pakeitimų šalyje esant ekstremaliai situacijai