Kultūra

2020.05.31 17:54

Jidiš tampa populiaria ir net madinga: gyvenimo šventės ir atminties kalba

LRT.lt2020.05.31 17:54

Jidiš entuziastai visame pasaulyje negali atsidžiaugti ir be galo didžiuojasi mylimos kalbos atgimimu šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje, rašo „Deutsche Welle“. Tačiau kuo jidiš tokia ypatinga ir unikali?

Koronaviruso pandemijos metu daugelis žmonių stengiasi įgyti naujų, papildomų įgūdžių: tobulina savo gebėjimus virtuvėje, dailina namų interjerą arba tiesiog stengiasi iki meistriškumo lygio įvaldyti rankų plovimąsi. Tačiau yra ir tokių, kurie staiga atsiradusį papildomą laiką išnaudoja kalbų mokymuisi – naudojasi nuotolinio mokymosi priemonėmis, įsidiegė užsienio kalbų įvaldymą palengvinančias programėles ar nupūtė dulkes nuo senų vadovėlių.

Viena tokių kalbų, pastaruoju metu sulaukianti vis didesnio susidomėjimo, yra dar iki naujojo koronaviruso protrūkio galvą populiariojoje kultūroje pradėjusi kelti jidiš. Augantis klezmer muzikos populiarumas ir chasidų ortodoksų judaizmo prasiskverbimas į populiariąją kultūrą per tokius televizijos serialus kaip „Unorthodox“ ir „Shtisel“, praėjus tūkstančiui metų nuo pirmojo užfiksuoto jidiš kalbos vartojimo atvejo, pavertė šią kalbą populiaria ir net madinga.

Jidiš kalba labai ekspresyvi, pilna jaustukų, leidžiančių suprasti, kaip ja kalbantis žmogus jaučiasi. Kadangi ši kalba susidarė vidurio vokiečių aukštaičių tarmės pagrindu, daugeliui vokiečių ji tuo pačiu metu ir keista, ir pažįstama, o tai labai žavi, „Deutsche Welle“ sakė renginio „Yiddish Summer Weimar“ organizatorius ir organizacijos „Other Music Academy“ steigėjas Alanas Bernas.

„Panašų keisto artumo jausmą išgyvena ir daugelis žydų, kurių seneliai ar tėvai kalbėjo jidiš, bet jiems šios kalbos neperdavė, – sako jis. – Daugeliui žmonių jidiš kalbos tyrinėjimas yra tarsi nuodugni savo paties tapatybės jausmo analizė.“

Muzikos garsai ir ne tik

Kompozitorius ir muzikantas A. Bernas jau 20 metų dalinasi jidiš kalba ir kultūra su šiuolaikine Europos auditorija. Jo kasmet organizuojamas festivalis „Yiddish Summer Weimar“ išaugo į vieną svarbiausių jidiš turtingumą ir svarbą analizuojančių renginių Europoje.

„Po Antrojo pasaulinio karo daugeliui žmonių Veimaras asocijavosi su Buchenvaldu [nacių koncentracijos stovykla-red.]. Todėl kai 1999 m. miestas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, mano grupė „Brave Old World“ buvo pakviesta suorganizuoti trumpą seminarą apie klezmer muzikos stilių ir tokiu būdu, skleidžiant pozityvią žinią, tarsi atiduodant duoklę žydų kultūrai, – pasakoja A. Bernas. – Per keletą metų renginys išaugo į „Yiddish Summer Weimar“.

Tuo metu Vokietija jau buvo tapusi „vienu svarbiausių jidiš muzikos centrų“, pabrėžia A. Bernas ir priduria, kad per pastaruosius du dešimtmečius būtent per muziką jidiš susigrąžino vienos iš Europos kalbų statusą.

„Skirtingai nuo žydų auditorijos JAV, klausytojai Vokietijoje tuo metu beveik neturėjo išankstinių nusistatymų jidiš muzikos atžvilgiu, tik didžiulį susidomėjimą, – pasakoja jis. – Tai buvo puikios sąlygos menininkams ugdyti kūrybiškumą. Ne visada buvo lengva, tačiau menininkai nesibaido iššūkių. Jie bijo tik nuobodulio.“

Kalba išgyvenusi mirtį

Praėjus dvidešimčiai metų, „Yiddish Summer Weimar“ kiekvieną sezoną vis dar pritraukia žmonių iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių ir net ketina surengti keletą renginių 2020 m. vasarą, žinoma, laikantis numatytų socialinio atstumo taisyklių. Anot A. Berno, visą mėnesį trunkančio festivalio tikslas – sukurti visa apimančią patirtį, „atveriančią duris į jidiš kultūros sudėtingumą ir aktualumą praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.“

Kai kurie lingvistai ir kalbos specialistai baiminasi, kad jidiš gali būti mirštanti kalba, kurios gimtakalbių vartotojų priskaičiuojama vos apie pusę milijono. Iki Antrojo pasaulinio karo jų buvo apie 13 mln. – 85 proc. Holokausto metu sunaikintų žydų jidiš buvo gimtoji kalba.

Kalbos informacinę struktūrą tyrinėjanti Londono universiteto koledžo profesorė Eszter Szendroi visgi yra nusiteikusi optimistiškai. „Manau, kad su kalba, kuria šiandien kalba pusė milijono žmonių, kurių didesnė dalis yra jaunesni nei 20 metų amžiaus, viskas bus gerai“, – sako ji.

E. Szendroi jidiš nėra gimtoji kalba, tačiau prieš keletą metų ją atradusi ir įsimylėjusi profesorė pasirinko šią kalbą savo lingvistinių tyrimų objektu. Tokių jidišistais vadinamų jidiš kalbos entuziastų pasaulyje priskaičiuojama apie 50 tūkst.

„Kalboms reikalinga institucinė parama – mokyklos, bibliotekos, kultūros įstaigos, leidyklos, – aiškina E. Szendroi. – Todėl kiekvienas, kuris nori, kad jidiš išliktų, turėtų remti šias institucijas.“

A. Bernas sutinka, pridurdamas, kad norėdami to pasiekti, žmonės turėtų „tyrinėti, mokyti, kurti ir pristatyti išraiškingą jidiš kultūrą“.

Per kalbą tiesiami tiltai

Susižavėjimą jidiš kalba iš dalies lėmė jos panašumas ir suprantamumas kitų germanų kalbų vartotojams. E. Szendroi teigimu, vokietis ar olandas turėtų suprasti apie 60–70 proc. šnekamosios jidiš kalbos.

„Visgi jidiš kalboje yra ir nemenkas semitų kalbų komponentas – iš hebrajų ar aramėjų kalbų pasiskolinti žodžiai, – priduria ji. – Jidiš neišvengė ir slavų kalbų įtakos, nes vėlesniais raidos etapais buvo vartojama Rytų Europoje.“

Tokiu būdu jidiš gali susieti Europos žmones su praeitimi, laikais iki Holokausto, kai šią kalbą buvo galima dažnai girdėti įvairių Europos miestų gatvėse. Tūkstantį metų, anot A. Berno, jidiš kultūra „buvo it nervų sistema apraizgiusi Europą, apjungusi įvairias Europos kultūras“ – daugeliui gimusių po Antrojo pasaulinio karo tai gali būti sunku įsivaizduoti.

„Man jidiš reiškia buvimą žyde autentiškoje aplinkoje, – sako E. Szendroi. – Žydai buvo viena iš pagrindinių Vidurio ir Rytų Europos kultūrų. Jos unikalūs bruožai išryškėjo dėl to, kad tai buvo nekrikščioniška kultūra.“

„Jidiš taip pat yra ir pasaulietinės bei religinės pasaulėžiūros susikirtimo taškas, – aiškina mokslininkė. – Pasauliečiai jidišistai ir kaftanus dėvintys chasidai ortodoksai randa sąlyčio taškų per kalbą. Nedaug yra dalykų, kurie suartintų šias fundamentaliai skirtingas pasaulėžiūras. Per jidiš kalbą tai ne tik yra įmanoma, tai iš tiesų vyksta.“

Perėjus per tiltą į Brukliną

Kitoje Atlanto pusėje yra viena vieta, kur jidiš kalba yra pirmoji didesnei gyventojų daliai – tai Bruklinas Niujorke, pirmiausia Viljamsburgu vadinama jo dalis, kur žydai chasidai visus savo reikalus tvarko jidiš kalba. Jidiš čia mokoma mokyklose, jidiš kalba net greitosios pagalbos medikai.

Vaikščiodami kitomis Niujorko gatvėmis neabejotinai išgirsite jidišizmų, tokių kaip plotz, shvitz ar shlep, vartojamų net ir kalbos nemokančių ar net ne žydų kilmės asmenų. Čia, kaip aiškina E. Szendroi, jidiš kalbos vartojimo tradicijos skaičiuoja jau beveik šimtą metų. „Kai 1925 m. JAV pasikeitė imigracijos įstatymai, šalyje gyveno jau apie tris milijonus žydų, – teigia mokslininkė. – Dauguma naujai atvykusių kalbėjo jidiš.“

Daugelis į šalį atsikėlusių žydų liko Niujorke ir įsiliejo į daugiatautę miesto kultūrą. „Dalis šių žodžių į amerikietiškąją anglų kalbą pateko per žiniasklaidą, – teigia E. Szendroi. – Pavyzdžiui, vienas pirmųjų nacionalinių laikraščių JAV buvo jidiš kalba leistas „Forverts“. Ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje jo tiražas buvo didesnis net už „The New York Times“.

Šiandien jidišizmai taip pat suartina Niujorke ir kitose žydų tankiau gyvenamose JAV vietose, pavyzdžiui, Floridoje, įsikūrusius žmones. Šios kalbos ekspresyvumas ir subjektyvi jausmų išraiška yra būtent tai, ko stokoja anglų kalba.

L`chaim – už gyvenimą!

A. Bernas tikisi, kad domėjimasis jidiš kalba žmonėms padės sugriauti tam tikrus nusistovėjusius stereotipus apie žydų kultūrą, ypač perdėtą Holokausto, kaip kertinio žydų kultūros ir istorijos aspekto, sureikšminimą.

„Tai yra iškreiptas pašaliečio požiūris, – sako A. Bernas. – Jei pagalvojus apie žydus, pirmas dalykas, kuris jums ateina į galvą, yra krūvos negyvų kūnų, reiškia Hitleris laimėjo karą jūsų galvoje. Turime atsiplėšti nuo šių stereotipų ne tik Vokietijoje, bet ir visur kitur. Įsivaizduojat, kai kurie JAV gyvenantys žmonės nutraukė su manimi ryšius po to, kai persikėliau į Vokietiją. Jiems tai atrodė kaip išdavystė.“

E. Szendroi požiūris kiek kitoks, nors ji taip pat akcentuoja jidiš kalbos svarbą šiuolaikiniame kontekste. Dėl 20 a. išgyventų žiaurumų mokslininkei jidiš kalba atrodo dar patrauklesnė. „Elegiškai man jidiš simbolizuoja kažkada klestėjusią kultūrą, kurios tiesiog neliko“, – sako ji.

„Centrinėje Tel Avivo autobusų stotyje yra žinoma privati biblioteka ir kultūros centras, kuriame saugoma daugiau kaip 50 tūkst. knygų jidiš kalba, perduotų asmenų, kurių vaikai ir anūkai jų niekada neperskaitys, – pasakoja mokslininkė. – Kaskart kai įeinu į tą erdvę, į YUNG YiDiSH centrą, girdžiu tūkstančių jidiš kalbančių žmonių balsus: rašytojų, skaitytojų, žmogaus įsigijusio knygą ir palikusio joje įrašą, prieš daug metų kokioje nors Lenkijos mokykloje ją katalogavusio bibliotekininko. Man jie visi akimirksniu atgyja.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt