Kultūra

2020.05.28 11:23

Tomas Vaiseta ir MO prakalbino „Krantinės arką“: vamzdis gali ne tik išpilti, jis sugėrė visą neišmanymą

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.05.28 11:23

Gegužės 28 d. MO lauko terasoje pristatytas naujas Vilniaus kalbančių skulptūrų sezonas. „Grigeo“ skandalų kontekste kūrinys labai aktualus“, – kalbėjo istorikas Tomas Vaiseta.

Be Vlado Urbanavičiaus kurtos „Krantinės arkos“, MO muziejus šiemet kviečia susipažinti su dar dviem miesto „gyventojomis“. Tai MO skulptūrų sode jaukiai įsikūrusi Ksenijos Jaroševaitės skulptūra „Sėdinti“ ir daugybės turistų bei miesto svečių pamilta Literatų gatvės siena.

Skulptūroms tekstus rašė ir jas įgarsino skirtingi autoriai ir žinomi vardai. V. Urbanavičiaus „Krantinės arkos“ teksto autorius yra kultūros istorikas Tomas Vaiseta, o pačią skulptūrą įgarsino Algis Ramanauskas-Greitai.

T. Vaiseta kalbėjo: „Tai yra viena svarbiausių skulptūrų visoje Lietuvoje, nes puikiai kalbasi su senoviniu Vilniumi, naujuoju Vilniumi ir gamtiniais elementais. „Grigeo“ skandalų kontekste kūrinys labai aktualus. Vamzdis sugėrė visą neišmanymą, nenorą išmokti interpretuoti šiuolaikinio meno.“

Istorikas LRT.lt teigė: „Ši skulptūra išreiškia kritiką apie mūsų santykį su gyvenamąja aplinka.“ Dar viena tema, kurią, anot pašnekovo, paliečia kūrinys – tarpusavio santykiai. „Tikrai yra daug pykčio ir neapykantos, vietoje darbo su savimi, pyktį liejame ant aplinkinių, galbūt banalus pavyzdys būtų portalų komentarai, bet to pykčio netrūksta ir kitur. Upė yra gyvybė, tai ir perteikia tą išliejamą neapykantą“, – LRT.lt sakė T. Vaiseta.

Literatų sienos žodžius į nuoseklų tekstą sudėjo rašytoja Vaiva Grainytė, įgarsino aktorė Rimantė Valiukaitė.

V. Grainytė kalbėjo: „Siena paprastai yra tai, kas riboja, skaldo. Mes buvome uždaryti tarp keturių sienų per karantiną, galime galvoti apie Berlyno sieną. Literatų gatvės siena kitokia – ji vienija, leidžia komunikuoti dailininkams ir rašytojams.“

MO skulptūrų sode esančios K. Jaroševaitės skulptūros „Sėdinti“ žodžius ir svajas į tekstą sulipino Evelina Daciūtė, įgarsino – aktorė Ilona Balsytė.

I. Balsytė tvirtino: „Negalvojau, kad tai darau vaikams. Supratau, kad negaliu paprastai skaityti, turiu sukurti personažą. Tai sėdinčiosios kalba. Jos gali klausyti ir vaikai, ir suaugę. Mūsų Keistuolių teatro žavesys ir buvo, kad su vaikais kalbėjome kaip su suaugusiais.“

Visos trys šiemet prabylančios skulptūros yra savaip unikalios. K. Jaroševaitės „Sėdinti“, įsikūrusi MO skulptūrų sode ir žvelgianti į Vilnių, lyg pati praeivius kviečia prisėsti šalia ir pasvajoti kartu stebint miesto gyvenimą.

O netikėčiausias istorijas papasakoti galės „Krantinės arka“ – kūrinys vadinamas net ne savo vardu ir dažnu atveju priskiriamas kūriniams už meno zonos ribų.

„Kiekvienais metais džiaugiamės prakalbinę vis daugiau skulptūrų ir tokiu būdu dar labiau priartinę meną prie žmonių. Šįkart skulptūros tikrai daug mačiusios ir turi ką papasakoti. Manau, kad ne vienam yra smalsu sužinoti, ką ir kiek daug gali papasakoti „Krantinės arka“. Tai yra tikriausiai daugiausia apkalbėtas ir įvairiais kampais išdiskutuotas šiuolaikinio meno kūrinys Vilniuje, kuris bent jau pradžioje tikrai nepaliko nė vieno abejingo“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

„Nesu tikras, ar norisi, jog prabiltų pati „Krantinės arka“ – ji turbūt turi daug nuoskaudų dėl kai kurių išties kategoriškų vertinimų, – bet džiaugiuosi, kad pastatyta ji tapo mums dar vienu laipteliu mokantis demokratijos ir tolerancijos procesų“, – sako projekto globėjas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Prieš dešimtmetį naują gyvenimo etapą pradėjusi Literatų gatvės siena yra kitokia nei įprastos sienos. Ji ne skiria, o jungia įvairius menininkus ir kultūras, mezga dialogą tiek su jais, tiek su visais užklystančiais turistais ir Vilniaus gyventojais.

„Krantinės arka“, „Sėdinti“ ir Literatų gatvės siena papildo jau anksčiau MO muziejaus prakalbintas skulptūras Vilniaus mieste. Iš viso prakalbinta jau 21 skulptūra.

Šią vasarą kartu su MO gidu bus organizuojamos ekskursijos, kurių metu bus galima sužinoti ir išgirsti daugiau istorijų ne tik apie pačias skulptūras, bet ir apie žymius žmones ir veikėjus, kuriuos jos įamžina. Į nemokamas gegužės 29 d. ekskursiją galima registruotis ČIA, o į gegužės 30 d. ekskursiją – ČIA. Kitos įprastos ekskursijos vyks birželio 3, 10 ir 17 d. 18 val. Visos ekskursijos prasidės MO skulptūrų sode.

„Vilniaus kalbančios skulptūros“ – interaktyvus projektas. Susidomėję praeiviai gali sulaukti skambučio į savo išmaniuosius telefonus ir taip susipažinti su skulptūrose įamžintomis svarbiomis lietuvių istorinėmis asmenybėmis, kitų tautų atstovais ar fikciniais miesto personažais-simboliais. 2015 metais startavęs Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas, kurį inicijavo MO muziejus, šiemet veikia jau šeštąjį sezoną.

Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti.

Kiti MO muziejaus renginiai

Atidaręs „Vilniaus kalbančių skulptūrų“ sezoną, MO muziejus vasarą kviečia leisti laiką atvirose MO erdvėse ir nemokamuose renginiuose.

Čia ir vėl šalia skulptūrų esančiame MO sode bus organizuojami pokalbiai apie augalus ir apželdinimą kartu su „Geltonu karučiu“.

Energingai pradėti savaitę ir sustiprinti jėgas bus galima specialiuose sportiniuose užsiėmimuose MO terasoje, kuriuos ves treneris Jean Claude Edorh iš „JC Sport“. Užsiėmimai vyks kiekvieną pirmadienį 18 val.

Ketvirtadienio vakarais MO muziejuje ir vėl skambės poezija. Kartu su naujais, atrastais ar kurį laiką jau mylimais autoriais bus galima pasinerti į eiles.

Taip pat sugrįš ir susibūrimai į piknikus, kuriuos kaskart lydi vis kita, nauja ir šiuolaikiniam miesto gyventojui aktuali tema.

Vasarą muziejus organizuoja ir specialias stovyklas vaikams. 5–10 ir 10–13 amžiaus vaikai kviečiami dalyvauti teatro, kūrybiškumo arba pojūčių stovyklose, kurios MO muziejuje vyks vasarą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.