Tiesiant dujotiekį iki Lenkijos sienos, jo trasoje kelių universitetų archeologai tyrinėja senąsias gyvenvietes Kaišiadorių rajone. Radinių – jau apie penkis tūkstančius, kai kurie jų – akmens amžiaus, be to pavyko atkasti ir kapus, kurie, manoma, 15–16 amžiaus arba dar senesni.
Šventininkuose, netoli Kruonio, nuo kovo vidurio dirbančių Vilniaus universiteto archeologų radiniai – strėlių antgaliai, peiliai, kirvių dalys, keramikos šukės. Seniausi jų iš 9 tūkstantmečio prieš Kristų.
„Iš tokių neįprastų dalykų, radom gintaro, natūralaus gintaro, ne kultūriniuose sluoksniuose, šiek tiek giliau. Dar keletą smulkesnių gabaliukų radom, kolegos iš Lietuvos istorijos instituto kitoje ežero pusėje rado tikrai didelį gabalą – kelių šimtų gramų“, – apie radinius pasakoja archeologas Džiugas Brazaitis.
Kitas Kalvių ežero pakrantėse buvusias priešistorines gyvenvietes tiriantiems Klaipėdos universiteto archeologams pavyko rasti istorinių palaidojimų.
„Be akmens amžiaus yra 15–16 amžiaus kapai. Kolega Gintautas Zabiela net įtarinėja, kad net pagoniško laiko, 14 amžiaus palaidojimai. Mes neįsivaizdavom , nežinojome, kad Šventininkai yra vienas iš taškų, kur gyvenimas buvo ilgalaikis“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Albinas Kuncevičius.
Tiesiant dujotiekį nustumiamas viršutinis derlingos žemės sluoksnis, archeologai sako, taip nepraleisiantys pro akis vertingų radinių. Tokia metodika Lietuvoje naudojama pirmą kartą.
„Mums, kaip archeologams, tai yra unikali galimybė tokiame projekte dirbti. Archeologų nėra tiek Lietuvoje, didžioji jų dalis, aktyviai tyrinėjančių, šiuo metu yra vienaip ar kitaip dirbantys visoje dujotiekio trasoje“, – pastebi archeologė Agnė Žilinskaitė.
165 kilometrų ilgio dujotiekio trasa driekiasi nuo Širvintų iki Lenkijos sienos. Archeologai sako, labai įdomių radinių jie tikisi iki šiol mažai jų tyrinėtoje užnemunėje.
