Kretingos muziejuje lankytojų laukia pažintis su šio krašto dievdirbiais – atidaryta Tautodailės metams skirta paroda. Kretingos kraštas šalyje išsiskiria koplytėlių gausa, tad muziejus atveria fondus su drožiniais, surinktais iš naikintų koplyčių ir koplytstulpių.
Kretingos muziejuje – duoklė šio krašto dievdirbiams. Tautodailės metams skirtoje parodoje pristatomi autoriai, kurių darbai sukaupti muziejaus fonduose. Kiekvienas iš kūrėjų šiemet mini apvalią sukaktį.
„Čia mes rodom tokius galbūt ir gražiausius, įdomiausius darbus, tai yra Antano Klaniaus-Klanevičiaus, Juozapo Paulausko skulptūra, tapyba vienintelį darbą turim Barboros Jankauskaitės, kurį neseniai mums padovanojo profesorė Eringienė, ir rodom jau šiuolaikinių tautodailininkų“, – sako Kretingos muziejaus muziejininkė Danutė Šorienė.
Tai – Stepono Žiubrio drožiniai bei liaudies tapytojos Genovaitės Čejauskaitės darbai. Lankytojai išvys ir dievdirbio Juozapo Piauloko skulptūras. Iš viso – septynias dešimtis darbų.
Į Kretingos muziejų daugiausia skulptūrų pateko šeštajame-aštuntajame dešimtmečiais, kai sovietai masiškai naikino koplytėles ir koplytstulpius. Parodoje – ir nuotraukos iš ekspedicijos su Kretingos apylinkėse išsibarsčiusiomis koplytėlėmis.
„Kretingos kraštui, jeigu kalbant apie mažosios architektūros objektus, tai yra būdingos koplytėlės. Kur kitur buvo žymiai mažiau arba išvis nebuvo. Tai tose koplytėlėse ir statė skulptūras“, – pasakoja D. Šorienė.
Manoma, kad šventųjų skulptūrėlės būtent iš Kretingos apylinkių plito po Lietuvą. Muziejaus fonduose – dar apie 700 skulptūrų, ankstyviausia – 17 amžiaus, tad ateityje muziejininkai žada vis daugiau fondų atverti lankytojams.
