Kultūra

2020.05.22 12:58

Saulius Skvernelis oponuoja prezidentui: tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus

prezidentui nepritaria ir valstybinės kultūros įstaigos
LRT.lt2020.05.22 12:58

Ketvirtadienį Gitanas Nausėda pasisakė, kad kultūros gelbėjimas jam panašesnis į statybų sektoriaus gelbėjimą. „Turime būti tikslūs. Buvo net liūdnai pajuokauta, kad statome sarkofagą kultūrai, iš mūro ir plytų“, – teigė prezidentas. Penktadienį į šį komentarą atsiliepė premjeras Saulius Skvernelis ir valstybinės kultūros įstaigos.

Saulius Svernelis savo feisbuko paskyroje rašo: „Šiomis dienomis daug kalbama apie tariamą investavimą tik į sienas, o ne kultūrą. Noriu pakomentuoti Vyriausybės sprendimus.“

LRT.lt primena, kad kai kurios kultūros organizacijos (Renginių Industrijos Asociacija, Lietuvos muzikos verslo asociacija, Asociacija „Lietuvos festivalių aljansas) ir kūrėjai praėjusią savaitę dalyvavo festivalio „Midsummer Vilnius“ įkūrėjo Valdo Petreikio organizuotame piketo tipo pasivaikščiojime prie Vyriausybės „#kultūrosstatybas“, prieštaraudami paramos kultūrai ir paramos infrastruktūrai apibendrinimui.

„Visada pabrėžėme kultūros srities svarbą. Nepaisant to, kad Finansų ministerija nuo pradžių kalbėjo apie horizontalių priemonių kūrimą visiems sektoriams, kultūra buvo išskirta ir jai buvo kuriamos atskiros priemonės. Vien specifiškai vadinamosioms minkštosioms priemonėms buvo skirti 25 milijonai eurų.

Be visų šių specifiškai tik kultūros sektoriui skirtų lėšų, jie taip pat galėjo ir gali naudotis horizontaliomis priemonėmis – išmokomis savarankiškai dirbantiems, prastovomis, mikroįmonių subsidijomis, dalinio nuomos kompensavimo priemonėmis. Be to, buvo priimtas įstatymo pakeitimas dėl bilietų kompensavimo už neįvykusius renginius.

Taip, papildomai 43 milijonus skyrėme infrastruktūrai, siekdami vienu šūviu nušauti du zuikius – ir paremti statybų sektorių, ir padėti kultūrai, kurios pastatams daugybę metų neužtenka lėšų ir kurių didelė dalis priklauso kultūros paveldui“, – rašo S. Skvernelis ir pateikia kelis pavyzdžius:

„Nesutiksiu, kad šios lėšos nėra naudingos kultūrai. Eidami į kultūros renginius norime ateiti į kultūringą erdvę. Dar daugiau – didžioji dalis mūsų net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis dirba kultūros sektoriaus žmonės.

Nėra normalu, kad nacionalinės įstaigos gyvena net be priešgaisrinių sistemų, kai bet kurią dieną galėtų nutikti nelaimė. Arba pusę dienos šildo vieną pastato pusę, kitą dienos pusę – kitą, nes sistemos neleidžia vienu metu šildyti viso pastato.

Todėl tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus, o į galimybę nešalti žiemą, dirbti normaliomis sąlygomis ir taip pat galimybę teikti aukštesnės kokybės meną kultūros mylėtojams“, – rašo S. Skvernelis.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos laiškas

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociaciją sudaro: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) „skatina kultūros bendruomenę solidarizuotis su sprendimais, skirtais ne tik išgyventi šį sudėtingą laiką, bet ir investuoti į infrastruktūrą, kuri yra būtina, norint vystyti bet kokius kultūros projektus.“

Kultūros sektorius priklauso kategorijai veiklų ir sričių, kurios iš karto pajuto pandemijos ir vėliau paskelbto karantino pasekmes, ir kurio atsigavimas bus vienas ilgiausių. „Ieškant sprendimų, LR Vyriausybė kultūros sektoriaus reikmėms numatė beprecedentę 68 mln. eurų sumą. Iš jų 43,3 mln. eurų planuojama skirti kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui“, – rašoma Asociacijos pranešime.

„Būdami kultūros bendruomenės dalis, jaučiame pareigą paaiškinti ir paremti tokį sprendimą“, – teigia Asociacija.

Pasak Asociacijos, „Pirma, kultūros sektoriui skiriamos investicijos ir parama turi būti įvairiapusiška: dalis jos privalo spręsti aktualiausią, „čia ir dabar“ problemą – kūrėjų ir kultūros žmonių bent jau minimalų pajamų garantavimą, kaip yra kitose ekonomikos srityse. Kita dalis investicijų turi būti skiriama dar prieš karantiną numatytiems infrastruktūros projektams. Kalbama ne apie naujus statinius, o apie tęsiamus projektus. Pravartu prisiminti ir ankstesnes patirtis, kai krizės laikotarpiu buvo įgyvendinti seniai planuoti, tačiau sunkiai finansavimą ir pritarimą gavę projektai – Nacionalinės dailės galerijos, „Menų spaustuvės“, VDA parodų centro „Titanikas“ erdvės, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai, rekonstruota Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Visi šie nacionalinės reikšmės objektai sutelkė didžiules profesionalų pajėgas, jais naudojasi šimtai tūkstančių lankytojų.“

Pranešime rašoma: „Verta atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės investicijos infrastruktūros projektams įgyvendinti yra skiriamos pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano dalį, skirtą skatinti ekonomiką – t. y., konkrečią priemonę „Spartinti investicijų programas – skirti papildomų lėšų“. T. y. lėšos yra skiriamos jau anksčiau suplanuotiems investiciniams projektams. Tenka apgailestauti, kad kultūros bendruomenė priešinama tarpusavyje ir bandoma sudaryti įspūdį, jog Vyriausybė ir Kultūros ministerija nesprendžia trumpojo laikotarpio kultūros ir meno įstaigų veiklos problemų.

Asociacijos, kurios įstaigos aprėpia scenos menų, muziejų, koncertinių įstaigų ir bibliotekų sritis, narių nuomone, kultūros sektoriui šiuo metu reikalingi tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai sprendimai ir būtų klaidinga manyti, kad didžiąją dalį investicijų nukreipus į projektų įgyvendinimą trumpuoju laikotarpiu (vasarą), kultūros sektoriui bus garantuotas tvarumas. Be to, atnaujintomis kultūros erdvėmis naudojasi ir nevyriausybinio sektoriaus meno organizacijos – šiuo metu rekonstrukcijos darbus vykdant ne vienam teatrui ir koncertinei įstaigai, šis erdvių stygius kaip niekada akivaizdus.“

Valstybinės kultūros įstaigos rašo: „Dabartinis laikotarpis, kuomet renginiai nevyksta ir planuojami visiškai kitokiomis, sumažintomis apimtimis, yra būtent tas laikas, kai galima visu intensyvumu rekonstruoti kultūros erdves, kad iš karto po pandemijos jose galėtų pilnavertiškai ir intensyviai vėl vykti veiklos.“

Pranešime rašoma: „Siekiame pabrėžti, kad visi esame viena didelė (šiuo metu vienodai pažeista) kultūros bendruomenė, labai susijusi tarpusavyje. Atnaujintomis erdvėmis naudosis daug nevalstybinio sektoriaus kūrėjų, tad skirstymas į kategorijas „valstybinius“ ir „nevyriausybinius“ yra priešinantis ir sunkiu periodu skaldantis kultūros bendruomenę.“

Nacionalinių organizacijų požiūriu, šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir ištverti sudėtingą laikotarpį tam, kad visos erdvės galėtų visiškai atsidaryti tuomet, kai tai bus saugu ir kūrėjams, ir žiūrovams.