„Laimingas tas, kuris sugebėjo atrasti savo pašaukimą ir jį atskleisti“, – sako nuotoliniu būdu kalbinamas menininkas universalas Vladimiras Mackevičius. Pastaruoju metu jis sumanė atgaivinti vieną nepaprastai produktyvią meno formą, o karantininis laikas leido geriau tam pasiruošti.
Taip nelauktai ir visuotinai stabtelėjęs pasaulis, pasak V. Mackevičiaus, geras metas dėl „n“ priežasčių, tarkime, gali pabaigti susikaupusius kūrybos ir buities darbus. „Nežinau, kam dėl to padėkoti, – prajuokina. – Aišku, nėra pagrindo džiūgauti, bet tą laiką išnaudojau turiningai.“
Taip, planai sugriuvo, kelios jo parodos užsienyje buvo atšauktos. Tačiau ir tokioje bėdoje matąs pliusų. Lyg būtų atidėtas egzaminas – per ilgesnį laiką galėjo geriau joms pasiruošti. Kad parodos tikrai įvyks – neabejoja, nesijaudina. Likęs tik laiko klausimas.
Bus Berlynas
Pirmoji šalis, kurią aplankys po karantino, jau pasirinkta. Apie tai vieną rytą kalbėjosi su savo sužadėtine Egle. Tai – Vokietija. Joje pora apsilanko po 5–8 kartus kasmet. „Dabar jau atsiliekame nuo ankstesnio tvarkaraščio“, – juokiasi Vladas.
Juodu su Egle labai mėgsta Berlyną. Jame tarpsta visos meninės disciplinos, apie kokias tik galima pagalvoti – nuo klasikos iki pačių naujausių, čia pat iškylančių tendencijų.
„Menas – tik viena sudedamųjų Berlyno dalių, – sako pašnekovas, – pilna gero maisto, draugų, jis žalias kaip Vilnius, ne per didelis, draugiškas dviratininkams, – ir darkart patvirtina: – Bus Berlynas.“
Pirmoji popandeminė
Berlyne kaip tik turėjo įvykti dėl karantino ir užsivėrusių sienų atidėta paroda. Ir įvyks, bus pirmoji popandeminė V. Mackevičiaus autorinė. Jai kaip tik parengė apie dešimt „ready-made“ objektų (stebėkite nuotraukų galeriją ir stebėkitės).
Ši meno forma, anot Vlado, dar ne iki galo prigijo, palyginti nauja. Todėl norįs prisidėti prie jos propagavimo. „Ready-made“ objektai – tai ne meninės paskirties daiktai, kuriems jis suteikia meninį statusą.
„Juos transformuoju į meno kūrinį. Kartais pakeisdamas jų poziciją arba susiedamas vieną su kitu. O kartais ir keisdamas daikto spalvą, formą. Jie nepraras savo prigimties, tačiau jau bus patekę į meno sferą“, – aiškina V. Mackevičius.
„Gatavi“ objektai, pasak jo, yra lyg klausimai, dialogai su žiūrovu. Be „ready-made“ atsakymų. Juos turės surasti patys parodos lankytojai. Tokie menininko jiems parengti namų darbai...
Ne praėjusios, o įsiminusios dienos
Sąvoka „ready-made“ pirmiausia siejama su prancūzų dailininku Marceliu Duchamp`u, kuris 1913 metais sukūrė „Dviračio ratą“, 1914-asiais – „Butelių džiovintuvą“, o 1917-asiais – skandalingąjį „Fontaną“.
Universalia „ready-made“ kūrinių kalba V. Mackevičius sako kalbantis apie meilę – vienijančią, bet neskurdinančią individualumo. Apie kontrastą, kai pasakoji apie druską tam, kas ragavo tik cukrų. Ir apie tikėjimą, kuris prisotina gyvenimą prasmės. „Gyvenimas – tai ne praėjusios, o labiausiai įsiminusios dienos“, – sako menininkas.
Kurdami „raedy-made“ objektus menininkai demonstruoja humoro gyslelę. „Humoro mene turėtų būti daug, – sutinka pašnekovas. – Rimtos, liūdnos, negatyvios temos labai eskaluojamos, jas visi pastebi, visi apie jas kalba. O sukelti šypseną – rimta užduotis. Manau, tai vertinga kryptis, ties kuria reikėtų dirbti daugiau ir daugiau.“
