Kultūra

2020.05.16 15:02

Viktoras Bachmetjevas. Statysim, tik klausimas ką

trys protestai

Antradienį Vilniuje pažiro ne tik sniegu, bet ir protestais. Tą pačią dieną sostinėje vyko net trys kultūros ir meno pasaulio bendruomenės protestai. Viktoro Bachmetjevo komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

Prie Vyriausybės protestavo renginių organizatoriai, prie Katedros – scenos meno profesionalai, o prie Kultūros tarybos – fotomenininkas Saulius Paukštys.

Pastarajam jau kuris laikas skauda dėl Lietuvos kultūros tarybos siekio ištirti, kiek žmonių ir dėl kokių priežasčių yra patenkinti ar nepatenkinti jiems prieinamomis kultūrinėmis paslaugomis. Sunku pasakyti, kas čia tiksliai užkliuvo gerbiamam Sauliui Paukščiui, bet iš to, kad jis nuolat kartoja vieną žodį iš tyrimo pavadinimo – „pasitenkinimas“ – nenorom susidaro įspūdis, kad jo nepasitenkinimas šiuo pasitenkinimo tyrimu yra greičiau lingvistinis ir psichologinis nei turintis ką bendro su kultūros politika ir jos įgyvendinimu.


Prie Katedros kasdien jau kuris laikas protestuojančių jaunųjų scenos meno profesionalų deklaruojamas tikslas – grįžti į normalų režimą.

Galiausiai renginių organizatorių protestas buvo nukreiptas prieš tai, kad didžioji valdžios skirtų papildomų lėšų kultūrai dalis keliavo kultūros infrastruktūrai arba, liaudiškai, statyboms. Iš pradžių protestas planuotas prie Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės, tačiau sostinės merui greit susiorientavus ir protestų rytą paskelbus apie paramos kultūrai lėšų perskirstymą ir didesnę paramą renginiams, protestuotojai rinkosi tik prie Vyriausybės.

Taigi vienu metu Vilniuje vyko trys kultūros protestų židiniai, o dar prie jo galime pridėti ketvirtąjį – nevyriausybinio profesionalaus scenos meno iniciatyvinės grupės pareiškimą, kuriuo paskelbta, kad ši grupė neremia pirmojo ir trečiojo protesto, tačiau solidarizuojasi su antruoju.

Netreniruotai akiai visa tai turėtų atrodyti keistai. Juk savaite anksčiau Vyriausybė paskelbė apie papildomus 68 mln. eurų kultūrai, neigiamų pandemijos padarinių lengvinimui. Turint omenyje, kad metiniai valstybės biudžeto asignavimai kultūros ir meno įstaigoms yra apie 280 mln eurų, šitie papildomi beveik 70 mln. eurų yra tikrai ženkli suma, o gal net ir, kaip teigė vienos kultūros įstaigos vadovas, sensacija.

Tad kodėl tie protestai? Užmetus akį į tai, kam skiriami tie 70 mln eurų, atsakymas netrunka išryškėti. Didžioji šitos sumos dalis yra skiriama biudžetinėms įstaigoms. Kad ir ką galvotume apie jų finansavimą – aš asmeniškai manau, kad jis nepakankamas, tačiau būtent jos ir nėra labiausiai nukentėjusios nuo pandemijos. Darbuotojai yra apsaugoti. Kauno savivaldybė pabandė išvaryti savo kultūros įstaigų darbuotojus į prastovas, tačiau po tos pačios Kultūros ministerijos įsikišimo ir viešo pasipiktinimo, šį, sakykim atvirai, nevykusį sprendimą atšaukė.

Žinoma, visuomet yra bendras kultūrininkų atlyginimų klausimas – iš viešojo sektoriaus muziejininkai, bibliotekininkai ir kultūros darbuotojai išlieka mažiausiai uždirbančiais, tačiau Vyriausybė ir čia nepamatė jokios properšos pasinaudoti proga. Didžioji papildomų lėšų dalis – virš 43 mln eurų skirta statyboms.

Kodėl Vyriausybė sumąstė, kad būtent statybos išgelbės kultūros sektorių nuo neigiamų pandemijos pasekmių, išlieka paslaptimi. Pažymėtina, kad visų trijų protestų akivaizdoje ir Kultūros ministerija, ir Vyriausybė nepasinaudojo proga nei pasisakyti, nei paaiškinti, kodėl būtent statybose matomas kultūros proveržis.

Neturėdami jokio paaiškinimo iš sprendimų priėmėjų, galime šiek tiek pasvarstyti patys. Iš dalies atsakymas galėtų būti toks – Vyriausybės planas yra ekonomikos gaivinimo, o ne pašalpų dalinimo. Tad ir pinigai skiriami tiems, kurie Vyriausybės supratimu kuria vertę. Tai, žinia, ne kultūrininkai – šie pinigus tik pravalgo, o statybininkai – po kurių sunkaus triūso lieka išliekamoji vertė – materialinės gėrybės statinių pavidalu.

Toks ekonomikos supratimas gajus ne tik tarp vyriausybės galvų, bet ir tarp tų personažų, kurie kalba ekonomikos vardu – tų dabar jau vos poros belikusių bankų viešųjų ryšių atstovų, kurie Lietuvos viešojoje erdvėje atstovauja kalbėjimą apie ekonomiką, ir tų vos keletos veikiančių verslo asociacijų. Tokiame paveiksle bibliotekininkai, mokytojai ir apskritai viešasis sektorius yra išlaikytiniai, o verslininkai – herojiški vertės kūrėjai, kuriuos dabar užklupo pikta neganda – pandemija. Būtent todėl visų pirma reikia gelbėti juos. Būtent todėl ir šią Vyriausybės paramą „kultūros sektoriui“ reikia suprasti iš tiesų kaip Vyriausybės paramą „statybų sektoriui“. Lygiai taip, kaip tada, kai premjeras paskelbė, kad kelininkai gali būti ramūs, nes Vyriausybė tik ką paskyrė papildomus 150 mln. eurų kelių tiesimui. Pačių kelių ar statinių poreikis čia jau antraeilis – svarbu išgelbėti kelininkus ir statybininkus, nes be jų nebebus kas kuria vertę.

Toks galėtų būti, pavadinkim, filosofinis atsakymas.

Bet yra ir pragmatiškesnis. Apie jį mums šią savaitę papasakojo LRT Tyrimų skyrius, atskleidęs kaip savivaldoje dirbusiam dabartiniam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui statybų bendrovė nemokamai pastatė namą Trakuose. Tik sutapimas, anot pono Narkevičiaus, kad statydama jam namą, bendrovė taip pat laimėjo bent aštuonis pono Narkevičiaus kuruotus statybų projektus Vilniaus mieste. Bet nereikia ir pono Narkevičiaus. Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, visuomenės apklausos sutartinai kartoja, kad statybų sektorius – tarp korumpuočiausių verslo šakų Lietuvoje.

Tad tokiame kontekste, žinoma visai kitaip klausaisi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus entuziazmo Vyriausybės paramos statyboms atžvilgiu. Kaip poetiškai išsireiškė buvęs ministras: „Čia ne pinigų lietus, o cunamis.“ Ir pridūrė: „Nesu sulaukęs nei vieno mero skambučio su pasipiktinimu arba noru, kad asociacijos vardu būtų kažkaip šis klausimas keliamas.“ Kad tik jau ne.

Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“: