Kultūra

2020.05.14 14:18

Profesionalūs istorijų pasakotojai festivaliu sugrąžins bendruomenės pojūtį

LRT.lt2020.05.14 14:18

Telefonu per akimirką galime susisiekti su kuo tik norime, prisijungę prie internetu plūstančio informacijos srauto nebežinome, kas tai yra nuobodulys. Kodėl tad išgyvename vidinę tuštumą ir beprasmybės jausmą? Kodėl tapo taip sunku susivokti, kas esu aš ir kas esame kartu? – klausiama pranešime žiniasklaidai.

Šiuos klausimus kels ir į juos atsakyti bandys Lietuvos publikai skirtas gegužės 21–24 dienomis nuotoliniu būdu vyksiantis istorijų festivalis „Išklausyk“. Organizatorių ambicija – sugrąžinti žmonėms bendruomeniškumo jausmą, kadaise patiriamą besiklausant nuoširdžių vienas kito pasakojimų.

Atsisako pozos ir kaukių

„Žmonės pavargo nuo nuoširdų bendravimą gožiančių santykių, jie kenčia nuo atskirties visuomenėje. Mums gyvybiškai trūksta patirčių, kai sėdėdavome ratu, pasakodavome vieni kitiems istorijas ir dėl to jautėmės priklausantys bendruomenei. Šis poreikis lemia ir vis didėjantį pasakojimo meno pasirodymų populiarumą visame pasaulyje. Dėl to po dviejų metų festivalis į Lietuvą sugrįžta su pasitikėjimu savo misijos prasmingumu. Tikime auditorijos troškimu išklausyti mūsų istorijas“, – sako festivalį „Išklausyk“ organizuojančio Baltic Storytelling Centre (BaSiC) vadovė bei profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė.

Pasak M. Varnauskaitės, festivalio pasirodymai, transliuojami internetu per „Youtube“ ir „Zoom“ platformas, bus tarsi gaivus oro gurkšnis tiems, kurie išsiilgo tikrumo ir nuoširdumo mene.

„Pasakojimo menas ypatingas tuo, jog jame negali būti pozos ar kaukių. Siekis užmegzti autentišką ryšį su auditorija šiam žanrui yra vienas esminių, jis nepakitęs per tūkstančius metų nuo pat pasakojimo kaip tokio atsiradimo pradžios“, – aiškina organizatorė.

Vienija identiteto tema

Lygindama šiemet vyksiantį istorijų festivalį su tuo, kuris Vilniuje buvo surengtas 2018 metais, M. Varnauskaitė atkreipia dėmesį, kad pirmojo festivalio kalba buvo anglų, o šiemet iš šešių pasirodymų net trys bus lietuviški – du suaugusiesiems ir vienas vaikams. Skirtingai nei įvairius šio žanro stilius pristatęs pirmasis festivalis, šis kvies į labiau šiuolaikiškus pasakojimo pasirodymus. Šiemet visą programą sies ir bendra identiteto tema – toks vienijantis elementas irgi yra naujiena. „Pagrindinė festivalio ašis bus klausimas: „Kas esu aš ir kas esame kartu?“ Visi pasirodymai skirtingai interpretuoja minėtą klausimą bei randa skirtingus atsakymus“, – pastebi M. Varnauskaitė.

Renginio pasirodymų programoje – profesionalūs pasakotojai Anastasios Sarakatsanos (Graikija), Soula Notos (Nyderlandai, Graikija) bei dvi lietuvių profesionalios, įvairių pasaulio šalių publikos ir tarptautinių festivalių patirtį turinčios pasakotojos M. Varnauskaitė ir Daiva Ivanauskaitė bei vilnietė pasakotoja Gintė Jokubaitienė, šiame festivalyje debiutuojanti su premjera.

„Išklausyk“ festivalio viešnia S. Notos savo pasakojime klausia: kas esi, kai niekas tavęs nemato? Tai – linksmas pasakojimas apie nesibaigiančias savasties paieškas. A. Sarakatsanos pasirodymas „Forbidden Songs“ – labai artimas pasakojimas lietuviui, išgyvenusiam dainuojamąją revoliuciją: jo pasakotojas kalba apie Graikijos makedonų dainas ir bandymą išsaugoti tapatybę svetimoje šalyje. M. Varnauskaitės pasirodymų herojė savo tapatybę ir identitetą išbando pabėgdama iš gimtinės – savo pasakojime ji dalinsis asmenine emigracijos istorija.

Istorijos sujungia žmones

Festivalyje virtualias pasakojimo dirbtuves vaikams „Slibinariumas“ surengsianti pasakotoja D. Ivanauskaitė įsitikinusi, kad pasakojamų istorijų poreikis yra būdingas visų amžiaus grupių žmonėms – nuo vaiko iki senjoro.

„Gyvas žodinis, arba sakytinis, pasakojimas kuria ryšius ir jungia mus į šeimas, gimines, bendraminčių grupes, bendruomenes, įvairias organizacijas ir visuomenę. Pasakoti ir klausytis istorijų – tai iš tiesų susitikti su žmogumi. Pamatyti jo vertybes, kūrybiškumą, emocijų skalę, vaizduotę, patirtį, išmoktas pamokas, įgytą išmintį, charakterio spalvas ir gylį. Kitame žmoguje ir jo pasakojamoje istorijoje mes atpažįstame save. Deja, nemažai žmonių dėl patirtų traumų, šaltumo šeimoje, ar dėl to, kad šeimos nariai per retai dalijasi savo istorijomis, išgyvena izoliaciją, vienatvę. Jiems lieka iš ekranų sklindantys pasakojimai, kurie, deja, vargiai padeda įveikti sienas ir kurti gyvas žmonių jungtis“, – sako D. Ivanauskaitė.

Pasakojimo meno žanro pasirodymo dar nemačiusiems žiūrovams derėtų pasufleruoti, kad tai yra iš anksto paruoštos istorijos, pasakojamos ne vien balsu, bet visu kūnu. Gali būti pasitelkiami kostiumai, minimali scenografija, choreografija, judėjimo erdvėje dinamika, muzika, dainavimas, garso efektai, šviesos, projekcijos ir kiti vizualiniai elementai. Jie pasakojimo žanrą priartina prie teatro, tačiau pasakojimo meno atveju nėra sienos tarp artisto ir žiūrovų, kurie dažniausiai sėdi blausiai apšviestoje salėje, nes pasakotojui reikalingas akių kontaktas bei atgalinis ryšys.

Siūlo išskirtinę galimybę

„Pasakojimo mene lengvumo jausmas, tarytum viskas būtų pasakojama nerepetavus, improvizuojant, pasiekiamas ilgai ir sunkiai dirbant prie formos ir turinio, lygiai taip pat kaip ir kituose menuose. Deja, nedažnai Lietuvoje galime pamatyti profesionalų istorijų pasakotojų, ypač iš kitų šalių, pasirodymus. Festivalis „Išklausyk“ – reta galimybė patirti tai, ką vis dažniau su džiaugsmu atranda žmonės visame pasaulyje“, – pastebi M. Varnauskaitė.

Be pasakotojų pasirodymų, į festivalio programą yra įtrauktos ir dirbtuvės norintiems daugiau sužinoti apie šio žanro kūrybinę virtuvę bei pabandyti pasakoti savo istoriją. Tai – pokyčius visuomenėje skatinančios pasakojimo dirbtuvės su pasakotoju ir socialiniu darbuotoju Marijn Vissers (Nyderlandai) ir istorijų pasakojimo žodžiu dirbtuvės kartu su M. Varnauskaite.

Festivalio organizatorė atkreipia dėmesį, kad karantino padiktuotas nuotolinis festivalio formatas pasakotojus paskatino kūrybiniams atradimams ir netgi leido papildyti dirbtuvių komandas. Dėl to žiūrovas netgi laimės, juolab, kad pasirodymų transliacijos scenarijus kūrė profesionalai, o transliuojama bus iš Amsterdamo, naudojant itin gerą įrašo kokybę užtikrinančią techniką.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.