Kultūra

2020.05.11 20:38

Viešosios erdvės veikia gyventojų sveikatą: takai pėstiesiems, miesto daržo idėja ir citrinmedis balkone

Monika Petrulienė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2020.05.11 20:38

Paskutiniais metais vis daugiau menininkų įsitraukė į diskusiją, kas yra miestas, kuriame gyvename, kas yra viešoji erdvė, skveras, vienas medis ar net krūmas. Dar prieš keletą metų vos keli pavieniai balsai šiandien virto tūkstantine minia. Menininkai kuria klimato kaitos temomis, dalyvauja akcijose.

Muzikologė Vita Gruodytė pabrėžia, kad Lietuvoje turime tik dvi vertybes – gamtą ir kultūrą. Sunaikinus skverą mieste ar teatrą per tris dienas neatkursi nei vieno, nei kito.

Priverstinis sėdėjimas namuose sustiprino pojūčius – išėję į lauką giliai traukėme pavasario orą, tėvai su mažais vaikais turėjo laiko apžiūrėti ant krūmo nutūpusį paukštį ar per taką parke ropojančią rupūžę. Skverai ir parkai pakeitė pasivaikščiojimus senamiesčio gatvėmis ar prekybos centrų koridoriais. Daugelis suprato, kad nebenori grįžti į sporto salę, nes vaikščioti ar bėgioti parke – daug smagiau. Vėl atgijo pokalbiai apie viešąsias erdves. Piktintasi pasiūlytu Balsio skvero projektu Vilniuje, naujas Sapiegų rūmų parko projekto konkursas taip pat kursto aistras. Kodėl sostinės gyventojai niekaip neranda sutarimo su savivaldybe?

„Žemdirbys dirba savo darbą, bet, kai prasideda karas, jis ima šautuvą ir eina ginti savo šeimos. Aš muzikologė, bet, kai prasideda masinė destrukcija, supranti, kad riekia „imti šautuvą“ ir eiti ginti medžius. Atsiranda pojūtis, kad yra pasikėsinta ne tik į estetines vertybes, bet ir į gyvybines miestiečių funkcijas“, – kalbėjo V. Gruodytė.

Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec pastebi, kad „dabar mūsų miestai sparčiai keičiasi, tai yra susiję su ES parama, savivaldybių įgyvendinamais projektais, aktyvūs gyventojai negali nereaguoti į savo aplinkos pokyčius.“

„Visuomenė mato kai kuriuos nekokybiškai padarytus viešųjų erdvių projektus, įgyvendintus mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Plungėje iškirsta liepų alėja. Visuomenė tai priima kaip grėsmės ženklą“, – tikino Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Į kokį miestą grįšime po karantino? Žalią, gaiviai po lietaus kvepiančiais brandžiais medžiais ar be jų, su tomis pačiomis automobilių srautų upėmis. O gal vis tik priaugę vieną kitą kilogramą nuspręsime daugiau vaikščioti?

„Kad žmonės norėtų daugiau vaikščioti, pirmiausia reikia keisti gatves“, – sako architektai. Du architektai prieš metus pasiūlė bandomąjį Vilniaus Naugarduko gatvės projektą. Nedidelio intensyvumo gatvę pasiūlyta susiaurinti, pasodinti daugiau medžių, krūmų ir padaryti ją patrauklią pėstiesiems.

„Susiaurinus važiuojamąją dalį, atsirastų vietos dviračių takams, medeliams, krūmams, kavinių terasoms – erdvės programavimui. Galbūt gimtų ir tolimesnės iniciatyvos tokiam gatvių tvarkymui“, – siūlė architektas, urbanistas Ignas Uogintas.

Aplinkosaugininkai teigia, kad savivaldybės jau turėjo permąstyti miestų planavimą. Ir čia neužtenka vienos pavyzdinės gatvės ar skvero.

Anot Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, „vadinamoji trinkelizacija klimato kaitos požiūriu yra labai žalingas dalykas, nes turime saugoti medžius, žalias erdves, kad neperkaistumėme mieste. Mums reikia pradėti naujai mąstyti.“

Vakarų Europoje seniai nebemadingas požiūris, kad gamtą reikia sutvarkyti. Lietuvoje, kaip teigia ornitologas Marius Karlonas, vejamės seniai praėjusiais madas. Blogiausia, sako ornitologas, kad tos trinkelių mados žudo miesto paukščių įvairovę: „Vilniuje vis rečiau išgirsi devynbalsių, nendrinukių ar lakštingalų...“

Vilniaus savivaldybė teigia, kad ieško sprendimų, kaip žmonėms pasiūlyti patrauklią, patogią infrastruktūrą, jog jie išliptų iš automobilių ir daugiau važiuotų dviračiu ar eitų pėsčiomis. Sodinama rekordiškai daug naujų medžių, senieji genimi nebe taip drastiškai, kaip prieš kokius dvidešimt metų, tik išpjaunant sausas šakas, tiesa, ketinimų pjauti naujoms užmačioms trukdančius medžius – neatsisakoma.

„Mes tikrai norėtume, kad iš Justiniškių, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės – beveik koks 100 tūkst. Vilniaus gyventojų, galėtų pasiekti miesto centrą Narbuto gatve. Dabar piktinamasi, kad bus šalinami 258 medžiai. Bet tie medžiai ne tokie stori, kaip visuomenė vertina“, – komentavo V. Mitalas. „Dviračių takai atsiranda vietoje tų žaliųjų skiriamųjų juostų, kurios skiria pėsčiuosius nuo automobilių“, – apgailestavo J. Lavrinec.

Vilniaus visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus tvirtino: „Viešoji erdvė nėra architekto fantazija, tai yra bendro susitarimo su visuomene rezultatas, tam reikia procedūrų. Šiandien tų apraiškų jau yra. Sapiegų parkas yra puikus pavyzdys – visuomenei pasipriešinus projektas buvo sustabdytas, ir dabar yra skelbiamas naujas konkursas.“

Pažvelkime, kaip tvarų ir darnų su gamta miestą įsivaizduoja žmonės. Lietuvos dirigentė Giedrė Šlekytė šiuo metu gyvena Austrijoje, Klagenfurte. Dabar ji, kaip ir daugelis atlikėjų, uždarius koncertų sales, teatrus, liko be darbo.

G. Šlekytė Klagenfurto mieste gyvena ketvirtame aukšte. Bet tai jai netrukdo užsiimti daržininkyste. Jos namų balkone auga net obelis, citrinmedis.

Kol Lietuvos verslas projektuoja tik kvadratinius metrus ir negalvoja apie žmonių patogumą gyventi, miesto daržo idėją sostinėje puoselėja Andreas Rodenbeckas. Viename Užupio kieme jis įkalbino kaimynus sodinti daržoves. Pats sukalė lysves, ruošia kompostą.

Pedagogas, miesto daržo kūrėjas A. Rodenbeckas sako, kad kol kas nelengva įkalbinti žmones įrengti miesto daržą jų namų pašonėje, ant Vilnelės kranto, kur galėtų užsukti, daržovių pasisodinti ir, pavyzdžiui, senamiesčio gyventojai. Todėl pirmiausia daržas bus uždarame kieme, kuriame gyvena beveik pusantro šimto žmonių.

„Užupyje aš pradėjau rodyti filmus apie geras patirtis, kas vyksta kitur. Aš supratau, jei nori judinti visuomenę, turi ne priversti, bet uždegti žmogų, kaip ir mokykloje mokinius“, – pasakojo pedagogas.

Kol kas skandalų ūkuose paskendusiame Misionierių sodų projekte ateityje turėtų atsirasti vietos ir miesto daržui. Tačiau urbanistai sako, kad tokia, užsienyje jau daug kur populiari idėja, gali vietos rasti ir mažiau reprezentacinėje teritorijoje.

Visgi svarbiausia, kaip tvirtina visi pašnekovai, prieš ką nors keičiant, projektuojant, suvokti, kad augalija teigiamai veikia žmonių sveikatą. Lietuva Europos komisijos vertinama, kaip šalis, netausojanti gamtos išteklių, naikinanti natūralias buveines. Taip pat skelbiama, kad turime skatinti žmones daugiau judėti, nes tyrimai rodo, kad mūsų sveikata prastėja.

Plačiau – reportaže:

Kultūros diena. Savaitės apžvalga. Kokį įvaizdį pasaulyje formuoja Lietuva ir kokį vaidmenį čia vaidina kultūrinė diplomatija?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.