Kultūra

2020.05.09 09:09

Europos dienos proga Aurimas Švedas kviečia į „Solidarumo balkonus“: kad kultūros versmė neišsektų

LRT.lt 2020.05.09 09:09

Pasaulį sukrėtusi pandemija palietė daugybę sričių. Pokyčių neišvengė ir kultūros sektorius – užsidarė muziejai, teatrai, galerijos, atšaukti koncertai, parodos, sustojo paveldo tvarkyba. Kultūros istorikas Aurimas Švedas pastebi, kad tai, kas vyksta šiandien, anksčiau modeliavo tik įvairių distopinių romanų, filmų ir televizijos serialų autoriai.

„Akivaizdu, kad realybei, kuri yra keistesnė už menininkų vaizduotę, mes nesame pasiruošę, – sako istorikas, – tačiau kultūra šiandien suteikia dar stipresnį vieningumo jausmą.“

Užvėrus kultūros įstaigų duris, atsiveria kitos galimybės

Kultūrai didelę įtaką daro priemonės, kurių imamasi siekiant apriboti COVID-19 plitimą. A. Švedo teigimu, didelė dalis kultūros darbuotojų neteko vienintelio pajamų šaltinio, todėl neigiamą poveikį kultūros sektoriui jau dabar galima vadinti dramatišku.

„Dėl šios priežasties Kultūros judėjimas Europoje (angl. Culture Action Europe) kartu su dešimtimis kitų organizacijų, dirbančių kultūros ir paveldo srityse, kreipėsi į Europos Komisiją ir nacionalines vyriausybes, ragindami imtis neatidėliotinų veiksmų. Šiame kreipimesi pabrėžiamas poreikis ištirti galimas veiksmingas priemones, padėsiančias sumažinti ekonominį ir socialinį poveikį kultūros sektoriui“, – apie šiandieninę situaciją pasakoja istorikas.

Džiugi žinia ta, kad reaguodamas į pasaulinę pandemiją, kultūros ir kūrybinis sektorius savo turinį perkėlė į virtualią erdvę. Pasak A. Švedo, patys brandžiausi Europos kultūros vaisiai šiandien yra pasiekiami vos kelių mygtukų spragtelėjimais, o žmonės turi galimybę neišeidami iš namų pažinti dar neatrastą kultūros pusę.

„Šiandien atveriami Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio muziejų, bibliotekų lobynai. Įvairios roko muzikos grupės, teatrai, menininkai su visuomene dalijasi savo skaitmeniniais archyvais. Lietuvoje didelio menininkų ir meno mylėtojų susidomėjimo sulaukė feisbuke veikianti vieša grupė „Neatšaukti atidarymai“. Matome, kad dalis renginių ir festivalių taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Pavyzdžiui, „Kino pavasaris“ šiais metais pirmą kartą buvo surengtas per atstumą. Tai didžiulė edukacinė ir kultūrinė vertybė. Reikia pasinaudoti tokiomis galimybėmis“, – sako A. Švedas.

Istorikas dar tik hipotetiškai svarsto, kas mūsų lauktų, jei visgi būtų nuspręsta didelių kultūros renginių nevykdyti iki 2021 m. vasaros ar net 2022 m. žiemos.

„Norisi tikėti, kad tokiu atveju šiandien matomos gerosios tendencijos, tokios kaip platesnis kultūros vertybių prieinamumas internetinėje erdvėje, išliks. Kitu atveju kultūros sektoriaus laukia branduolinė žiema. Juk nemokamų pietų nebūna – skaitmeninė kultūros versmė gali greitai išsekti, jeigu kultūros ir meno sektoriai nesulauks išskirtinio mūsų dėmesio ir beprecedentės Lietuvos valstybės bei Europos Sąjungos paramos“, – pastebi istorikas.

Kultūra padeda pajausti, kad esame ne vieni

Pasak A. Švedo, kultūra, kaip ir istorija bei atmintis, yra iš esmės susijusi su žmogaus ir visuomenės tapatybe. Kai kurie meno ir kultūros reiškiniai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet kartu suteikia ir vieningumo jausmą.

„Tam tikri kultūros reiškiniai gali veikti arba kaip europiečių visuomenės „klijai“, arba sukelti didžiulę įtampą tarp atskirų visuomenės grupių bei tautų. Samuelis Huntingtonas teigė, jog civilizacijos ateityje kariaus ne dėl naftos, o dėl idėjų ir kultūros. Šią mintį 21 amžiuje įvairiai interpretuoja bei plėtoja politikos filosofai ir istorikai, antropologai ir civilizacijų raidos tyrinėtojai, nuolat pabrėžiantys identiteto trapumo svarbą“, – sako kultūros istorikas. Kalbėdamas apie europietiškąją tapatybę, A. Švedas pastebi, kad tai yra labai sunkiai nusakomas, neapibrėžtas dalykas.

„Viena iš aiškiau matomų jo sudedamųjų dalių yra europinis kultūros paveldas. Tačiau ir šiandien meno ir kultūros plotmėse gimstantys dalykai padeda Europoje gyvenantiems žmonėms suvokti savo bendrumą. Neabejoju, kad Velykų sekmadienį tuščioje Milano Duomo katedroje surengtas Andrea Bocellio solo koncertas paliko neišdildomą įspūdį milijonams karantino sąlygomis gyvenančių europiečių ir patvirtino, kad COVID-19 sukeltų negandų akivaizdoje nesame vieni, mus sieja tam tikros idėjos, vertybės bei emocijos“, – prisimena A. Švedas.

Pasak jo, kiekviena visuomenė, kartu ir europiečiai, turi savo „kultūros kanoną“, kuris padeda išreikšti jos tapatybę.

„Suvokti, kas esame šiandien, mums padeda įvairiausios kultūros apraiškos: gotikinių katedrų siluetai, bylojantys apie krikščioniškuosius viduramžius, Barucho Spinozos „Etika“, Ludwigo van Beethoveno „Devintoji simfonija“, Pablo Picasso „Guernica“, Milano Kunderos romanas „Nepakeliama būties lengvybė“, Wimo Wenderso filmas „Dangus virš Berlyno“, įstabios „El Clásico“ – „Real“ ir „Barcelona“ – dvikovos ir dar daugybė kitų dalykų. Supratote gerai – futbolą taip pat laikau kultūros forma“, – sako A. Švedas.

Gyvenimas Europoje duoda išskirtinį šansą

„Esu labai laimingas žmogus, kad galiu keliauti po Europą, tiek skaitydamas knygas, tiek žvilgsniu matuodamas senojo žemyno miestų gatves. To, deja, negalėjo patirti mano tėvai, gyvenę geležinės uždangos šešėlyje. Todėl šią išskirtinę gyvenimo Europoje dovaną priimu su dideliu dėkingumu ir bandau ja pasinaudoti“, – apibendrina A. Švedas ir dalijasi asmeninėmis rekomendacijomis.

Šįkart kultūros istoriko akiratyje – Marinos Abramovič kūrybos retrospektyva „After Life“ 2021 m. rudenį Londono karališkojoje dailės akademijoje. „Jeigu neteko buvoti 2019 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais Torunėje menininkės surengtoje parodoje „The Cleaner“, kai bus saugu, vertėtų apsilankyti parodoje Londone“, – sako A. Švedas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir LRT projektas „Solidarumo balkonai“ – tai istorijos apie pagalbą ir solidarumą, kuriuos patiriame kasdien, kad ir kur Europoje būtume. Europos dienos, gegužės 9-osios, proga priminkime vieni kitiems, kad kartu iššūkius įveikti lengviau.