Kultūra

2020.05.10 19:16

Muzikos industrija sovietmečiu: „Elfos“ magnetofonai ir žymiausi balsai Vilniaus įrašų studijoje

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2020.05.10 19:16

Vilniaus fabrikas „Elfa“ – pirmoji magnetofonus gaminusi įmonė ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir eksportui į kitas buvusias sovietines šalis. Čia populiariausių, masinės gamybos magnetofonų, tokių kaip „Aidas“ ar „Daina“, buvo pagaminta daugiau nei milijonas. Vilniaus plokštelių įrašų studijoje iki 1991 metų plokštelių buvo įrašyta apie 1000.

„Plokšteles čia kepdavo kaip blynus“, – pasakoja studijos redaktorė Zina Nutautaitė. Apie muzikos industriją sovietmečiu pasakoja LRT PLIUS laida „Stop juosta“.

Elektrotechnikos milžinė gamykla „Elfa“, garsėjusi išskirtiniais magnetofonais

Vilniaus fabrikas „Elfa“ – pirmoji magnetofonus gaminusi įmonė, įkurta 1940 metais buvusios tarpukario lenkų gamyklos „Elektrit“ pastate. Pokariu įmonė užėmė net 4 gatvių kvartalą. Vokiečių belaisvių rankomis buvo pastatyti pirmieji gamyklos korpusai pagal kauniečio inžinieriaus Jokūbo Pero projektą. Pradžioje įmonėje dirbo apie 80 darbuotojų, vėliau šis skaičius išaugo iki 6 tūkstančių.

„Elfa“ gamino variklius šaldytuvams, skalbimo mašinoms, o vėliau ir radijo aparatus. 1955 metais pradėjo gaminti patefonus, o po 5 metų – juostinius magnetofonus. Apie 1970 metus „Elfa“ jau buvo viena didžiausių Vilniaus gamyklų, kurios padaliniai veikė Kaune, Mažeikiuose ir Guseve, esančiame Kaliningrado srityje.

Didelėje gamyklos teritorijoje veikė trys pirtys, kirpykla, siuvimo ateljė, parduotuvės. Gamykla turėjo ir savo disko barą „Ritmas“ su originaliu interjeru bei spalvoto apšvietimo grindimis. Šalia gamyklos iškilo darbuotojams skirti gyvenamieji namai ir vaikų darželis.

Prie laidos „Stop juosta“ maršruto jungsis buvęs „Elfos“ vyriausiasis konstruktorius Algimantas Kasperavičius. Algimantas atėjo į „Elfą“ 1976-aisiais, grįžęs iš sovietinės armijos. Tuomet buvo reikalingi stereofoninių magnetofonų projektavimo specialistai. Pro Algimanto rankas praėjo visi gamykloje sukurti stereo magnetofonai: nuo pačių pirmųjų iki kasetinių.

„Tais laikais visuomet atsirasdavo žmonių, kurie domėjosi muzika ir sugebėdavo retas plokšteles gauti įvairiausiais būdais. Jie jas perrašydavo į magnetofoną ir toliau tiražuodavo per pažįstamus. Pamenu, mūsų skyriuje dirbo didžėjus, turėjęs didelę muzikos kolekciją, kurią mes, pasilikę po darbo, perrašinėdavome. Tuo metu buvo populiarios italų melodijos, Sanremo festivalis“, – prisiminimais apie darbą „Elfoje“ dalinasi Algimantas.

„Elfa“ magnetofonus gamino dideliais kiekiais ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir eksportui į kitas buvusias sovietines šalis. Populiariausių, masinės gamybos magnetofonų, tokių kaip „Aidas“ ar „Daina“, buvo pagaminta daugiau nei milijonas.

Pats rečiausias, aukščiausios klasės magnetofonas buvo „Elfa 001“, kurio šalyje pagaminta vos 50 vienetų. Šiuo išskirtiniu prietaisu susidomėjo ir buvęs Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. „Prietaisas kainavo daugiau nei 1000 rublių ir buvo pirmos aukščiausios klasės magnetofonas. Juo labai susidomėjo Algirdas Brazauskas, kuomet 1989 metais apsilankė gamykloje. Jis bandė jį pakelti ir nusistebėjo, kad magnetofonas buvo labai sunkus – įranga svėrė net 34 kilogramus“, – pasakoja Vilniaus pramonės tyrinėtojas Pavelas Puzyna.

Unikalus buvo ir 1975 metais sukonstruotas „Elfa 332“ stereo magnetofonas, skirtas mokytis užsienio kalbų. „Kiekvienas aparatas turėjo savo skirtingą istoriją. Pavyzdžiui, jeigu prisimintume patį pirmąjį aparatą „Elfa 332 stereo“, tai kai jis buvo konstruojamas, jame buvo užmanytos kelios įdomios funkcijos, kurių labai retai kituose magnetofonuose būdavo. Tas aparatas buvo numatytas mokytis užsienio kalboms. Jame diktorius galėjo įrašyti balsą į vieną kanalą, o į kitą – tu galėjai įrašyti savo tekstą. Taip buvo galima klausyti įrašo ir jį lyginti su savo kalbėjimu net ir sulėtintu režimu“, – išskirtinio magnetofono savybes aiškina A. Kasperavičius.

Senojoje Vilniaus įrašų studijoje – žymiausių autorių balsai ir lakiniai bateliai

Laidos „Stop juosta“ komanda taip pat keliaus į buvusią Vilniaus plokštelių įrašų studiją, įkurtą 1962 metais. Tuo metu čia buvo „Jaunimo“ (dabar – „Bernardinų“) sodas ir vadinamieji „Liaudies kūrybos namai“ (šiandien – „Nacionalinis liaudies kultūros centras“).

Įrašų studijos architektas – Romanas Jaloveckas, o salės akustika pasirūpino inžinierius V. Bangaitis. 1964 metais prie sienų atsirado 5 akustiką gerinantys vadinami „Bekešo skydai“, o ant lubų – 32 apverstos piramidės, vadinamos „stalaktitais“. „Bekešo skydai“ įrašų studijoje neišliko.

Vilniuje buvo įrašoma estradinė, simfoninė muzika. Taip pat kamerinė muzika, skirta filmams ir spektakliams, daug folkloro, vaikams skirtos pasakų plokštelės. Galima buvo įrašyti net „kalbanti laišką“. „Kiekvienu darbu čia labai džiaugėmės. Pamenu, ateidavo močiučių „Luokės ansamblis“ įrašyti muzikos, persiaudavo lakinius batelius, užsirišdavo skareles. Nors jų nesimatys, joms tai buvo šventa“, – pasakoja plokštelių įrašų studijos redaktorė Z. Nutautaitė.

Vilniaus įrašų studijoje buvo įrašoma ne tik muzika, bet ir literatūros tekstai, dažnai skaitomi pačių autorių. Plokštelėse išliko Vinco Mykolaičio-Putino, Juozo Grušo, Justino Marcinkevičiaus ir daugelio kitų kūrėjų balsai. Per metus studijoje buvo įrašoma apie 30 plokštelių, o iki 1991 metų jų buvo įrašyta apie 1000. „Tuo metu plokšteles čia kepdavo kaip blynus“, – tikina studijos redaktorė.

Patvirtintos įrašų matricos keliaudavo į Rygos fabriką „Melodija“, kur buvo gaminamos plokštelės. „Per mano rankas septynis kartus praeidavo plokštelės, daugumą jų prisimenu iki šiol. Į Rygą siųsdavome matricas ir gamindavome plokšteles. Iš vienos matricos pavykdavo pagaminti 300-500 plokštelių“, – apie darbą Vilniaus plokštelių įrašų studijoje pasakoja Z. Nutautaitė.

Buvusioje Vilniaus plokštelių įrašų studijoje muziką įrašinėdavo ir kompozitorius Faustas Latėnas. Paskutinis jo albumas, įrašytas šioje studijoje – muzika iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“.

Plačiau – laidoje:

Stop juosta. Maršrutas nr. 115 – Vilnius. Muzikos industrija sovietmečiu
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.