Kultūra

2020.05.06 14:51

Menininkas Konstantinas Gaitanži: karantinas nutraukė projektą apie mano psichodelinę patirtį

LRT.lt 2020.05.06 14:51

Tęsdami galerijos „Meno Niša“ inicijuotą pokalbių su menininkais ciklą apie jų kūrybą ir kūrybinę aplinką, pristatome jau šeštąjį menininką, tapytoją Konstantiną Gaitanži, rašoma LRT.lt portalui parengtame tekste.

Intensyviai studentams meną dėstantis kūrėjas nuobodžiauti laiko neturi, nors karantinas ir nutraukė didelį dalį jo meninių projektų.

Menininkas K. Gaitanži baigė tapybos magistrą Vilniaus dailės akademijoje, įgijo meno daktaro laipsnį, yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. K. Gaitanži yra surengęs 7 personalines parodas, dalyvavęs daugelyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, jo kūriniai galerijos „Meno Niša“ buvo pristatyti tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse.

Kūrybinėje pradžioje K. Gaitanži paveikslai buvo paveikti popmeno bei japonų „superflat“ judėjimo, vėliau stilistika keitėsi link monochrominės, daugiasluoksnės tapybos. 2013 metais kūrėjas tapo vienu iš devynių Rytų Europos menininkų, pirmą kartą reprezentavusių regiono meną Honkongo meno festivalyje.

Per interviu K. Gaitanži papasakojo apie savo dabartinę kasdienybę ir kūrybinius procesus bei skaitytojams pristatė savo tapybos ir skaitmeninės grafikos darbus iš praėjusiais metais vykusios projektinės parodos „Monstruarium“.

– Konstantinai, kaip šiomis savaitėmis atrodo jūsų diena?

– Didesnę dalį dienos užsiimu darbais, susijusiais su dėstymu, dirbu dvejose aukštosiose mokymosi įstaigose. Iš savo studentų gaunu įvairiausių laiškų, į juos atsakau, tvarkau administracinius reikalus, vedu videopaskaitas, joms ruošiuosi. Tad nėra taip, kad neturėčiau, ką veikti.

Kadangi dėstau per dvi įstaigas, mano mokomų dalykų diapazonas platus. Nemažai dirbu pire teorinių klausimų, susijusių su dėstymu, kaip kad 19–20 a. dizaino istorija, skaitmeninių medijų istorija meno kontekste. Daugelis labai džiaugiasi šiuo karantinu, nes gali skaityti knygas, žiūrėti serialus, o aš, tai tiesą sakant, tokios prabangos neturiu.

K. Gaitanži videoformatu siunčiamas pasakojimas apie jo dabartinę kasdienybę:

– O kūryba?

– Dėl tapybos, deja... Karantinas nutraukė mano didelį projektą „Nakties Sargyba/She`s like a Rainbow“, kuris lyg ir artėjo prie pabaigos. Tai yra projektas, reflektuojantis mano, kaip kario, dalyvaujančio pratybose, patirtį; atspindintis tam tikrą psichodelinę patirtį, kurią aš patyriau dėl nuovargio, miego trūkumo, šalčio ir karščio. Šio projekto penki dideli paveikslai, iš principo, yra pabaigti. Dar buvo planuoti keli mažesnio formato darbai, kaip fragmentai, kurių aš, deja, nenutapiau, nes neturiu galimybės nusipirkti drobių ar dažų, patekti į savo dirbtuves.

– Gal galite plačiau papasakoti, kaip atrodydavo jūsų kūrybinė diena? Ar ją planuodavote, ar idėjos ateidavo spontaniškai?

– Tapau, kuomet tam turiu tam laiko. Tarp paskaitų ir kitokių skubių darbų galėjau skirti tam tikrą laiką kūrybai. Laiką kūrybai planuodavau, nes nepasitikiu įkvėpimais ar spontaniškomis idėjomis. Jei nedirbsi nuolatos, rezultatas bus menkas.

– Iš kur semiatės įkvėpimo/minčių/idėjų kūrybai?

– Įvairiai – tiek iš savo asmeninių išgyvenimų, tiek iš kultūros reiškinių interpretavimo. Taip sakant, pirminiai ir antriniai šaltiniai. Dažnai tai seni laikraščiai, žurnalai, plokštelių viršeliai, knygų iliustracijos. Kažkas pamatyto internete. Prisiminimai apie matytus vaizdus, filmus, skaitytas knygas.

– Kaip išlikti kūrybišku, kai turi ribotas galimybes? Kokią įtaką tai turi kūrybai, jos plėtojimui?

– Karantino sąlygomis esu nuolat užimtas, darbo padaugėjo kelis kartus. Pernelyg pavargstu, kad šiomis savaitėmis skirčiau laiko kūrybai. Matyt, reikės laiko, kol viskas susigulės galvoje, tam tikro atstumo.

– Ar pandemija pakeis meno pasaulį?

– Bet kuri krizė yra didelių galimybių laikas. Tam tikra prasme, sprogsta visi burbulai. Meno pasaulyje turime daug burbulų, tiek Lietuvos kontekste, tiek ir pasaulio. Ir manau, tie burbulai labai gražiai sprogs ir ves prie to, kad galbūt po šitos krizės, labai norėčiau tuo tikėti, turėsime sveikesnę meno rinką, kurioje bus labiau vertinamas geras menas. To ir linkiu tiek sau, tiek pasauliui.