Kultūra

2020.05.05 12:01

MO ir LRT projektas „20 Lietuvos meno istorijų“: tarptautinį pripažinimą pelnę vizionieriai Pakui Hardware

dvidešimtoji istorija
LRT.lt2020.05.05 12:01

Videopasakojime „#menasnaMO: 20 Lietuvos meno istorijų“ MO muziejus pristato du kolekcijos autorius – duetą Pakui Hardware.

Pakui Hardware – tai šiuolaikinių menininkų duetas Neringa Černiauskaitė (g. 1984) ir Ugnius Gelguda (g. 1977). Kartu jie kuria nuo 2014 m.

Pakui – mitologinė havajų bėgiko būtybė, kuriai būdingas neįtikėtinas greitis. „Hardware“ angliškai reiškia techninę įrangą ir simbolizuoja sunkumą, materialumą. Taigi, Pakui Hardware kūrybos pagrindas – priešpriešos. Tarp mitologijos ir šiuolaikinio mokslo, tarp praeities ir ateities, tarp fizinio žmogaus kūno ir virtualių technologijų. „Mūsų kūnas nėra pajėgus rungtis su informacinių technologijų iššūkiais, tačiau ekonomikos poreikių pagreitis pasiryžęs jį išgręžti iki paskutinio lašo,“ – taip šiandieninę situaciją mato patys menininkai (Valdas Puteikis, „Menininkai Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda: „Nuo vaikystės esame suaugę su kultūra“, Žmonės.lt, Publikuota: 2019-06-24).

Neringa ir Ugnius į bendrą kūrybinę veiklą atsinešė gana skirtingas patirtis. Neringa studijavo menotyrą, semiotiką ir meno kuravimą. Jau beveik dvylika metų ji yra šiuolaikinio meno žurnalo internete artnews.lt redaktorė. Ugnius yra baigęs fotografijos mokslus ir kurį laiką sėkmingai kūrė būtent šioje srityje. Ėmę dirbti kartu, jie greitai tapo žinomi tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje. Šiuo metu pora gyvena Berlyne, tačiau nuolatos dalyvauja parodose visame pasaulyje.

Savo kūryboje Pakui Hardware gilinasi į tai, kaip technologijos keičia mūsų pasaulio suvokimą. Neringa ir Ugnius – ryškiausi Lietuvos menininkai sistemingai tyrinėjantys automatizavimo, robotikos, sintetinės biologijos ir naujai atrastų medžiagų svarbą. Duetas vaizduoja technologijų pakeistą ateities pasaulį ir jo gyventojus. Šie pokyčiai tuo pat metu ir žavi, ir baugina. Tačiau su jais vis tiek teks susitaikyti.

Menininkai domisi biokapitalizmu – kaip gamta tampa preke. Jei mokslinius tyrimus skatina ekonominės priežastys, kokie būna jų rezultatai? O gal vertėtų imtis jokios materialios naudos nesiekiančių, kūrybinių eksperimentų? Kitas svarbus klausimas: ar vis dar egzistuoja pusiausvyra tarp natūraliai gamtoje išsivysčiusių ir žmogaus sukurtų objektų? Juk žmonių veikla daro didžiulę įtaką visiems natūraliems procesams.

Dar viena Pakui Hardware kūrinių tema – mokslo pastangos perprasti biologinius senėjimo mechanizmus. Tam dažnai naudojami įvairūs organizmai, kurių gyvenimo ciklas labai skiriasi nuo mūsiškių.

Kūrinio „Extrakorporal“ (2018) (liet. antkūnis) pavadinimas yra nuoroda į atskirai nuo kūno laboratorijose auginamus audinius ir biomedžiagas. Instaliaciją sudaro dvi ore kabančios, kailiais ir odomis apsikarsčiusios figūros. Jos šiek tiek primena senųjų tautų šamanus. Tik vietoj ritualinių kaukių jos dėvi iš stiklo išlietus pasaginius krabus. Menininkai šių kaukių formą atliejo nuo tikro, tiesa, jau negyvo, krabo.

Šie gyvūnai itin svarbūs žmonėms, nes jų neįprastos mėlynos spalvos kraujas turi ypatingų antibakterinių savybių ir yra plačiai naudojamas medicininiuose tyrimuose. Spėjama, kad būtent ypatinga kraujo sudėtis leido šiai rūšiai pergyventi dinozaurus. Siekdami sukurti savaime atsinaujinančias ląsteles, mokslininkai vis dažniau atsakymų ieško tyrinėdami ne tik žmones, bet ir gyvūnus. „Extrakorporal“ pranašauja realybe tampančius žmonių siekius įgauti kitiems organizmams būdingų savybių ir taip pakreipti evoliucijos eigą savo naudai. Galbūt net tapti nemirtingiems.

Žiūrėkite videopasakojimą:

MO muziejaus ir LRT projektas „20 Lietuvos meno istorijų“: Pakui Hardware kūrybos pagrindas – priešpriešos