Kultūra

2020.05.01 19:22

Minint Beethoveno jubiliejų: atskleisti muzikiniai meilės prisipažinimai ir galimai rasta kompozitoriaus dukra

LRT.lt2020.05.01 19:22

Kompozitoriaus privatus gyvenimas dažnai aptariama tema šiais jubiliejiniais metais, rašo „Deutsche Welle“. Vienas mažiau žinomų jo aspektų yra nesantuokinė Ludwigo van Beethoveno dukra, kurią, kaip teigiama, jam pagimdė viena iš meilužių.

1813 m. balandžio 8 d. Vienoje gimė Maria Theresia Selma Arria Cornelia Minona. Praėjus dviem šimtmečiams, Minona von Stackelberg – kaip ši taip ir neištekėjusi moteris buvo žinoma – būtų visiškai pamiršta, jei ne įtarimai, kad ji galėjo būti biologinė Ludwigo van Beethoveno dukra.

Iš kitos pusės perskaitę gana neįprastą moters vardą, gausime „Anonim“ – vokišką žodžio „anonimas“ atitikmenį. 2020 metais minint L. van Beethoveno jubiliejų ir bandant geriau suprasti, koks žmogus buvo didysis kompozitorius, Minonos klausimas atrodo kaip niekad aktualus.

Tad kas verčia ekspertus manyti, kad ši moteris buvo L. van Beethoveno dukra?

Mergišius

1827 m. pavasarį L. van Beethoveno sekretorius ir valdų administratorius Antonas Schindleris slaptame velionio kompozitoriaus darbo stalo stalčiuje kartu su banko popieriais ir dviejų nežinomų moterų portretais rado laišką.

Šiandien laišku „Nemirtingai mylimajai“ vadinamos L. van Beethoveno ranka išvedžiotos eilutės buvo kruopščiai iššifruotos ir atskleidė jo aistros ir širdgėlos gelmes: „Mano angele, mano viskas, mano aš. (...) Ar gali mūsų meilė egzistuoti kitaip nei per auką? (...) Ar galime pakeisti, kad nesi visiškai mano, o aš nesu visa esybe tavo?“ Iš laiško aišku tik tai, kad L. van Beethovenas buvo aistringai įsimylėjęs. Tačiau kas buvo jo jausmų objektas?

Į šį klausimą atsakyti nėra lengva. Nors L. van Beethovenas negalėjo pasigirti patrauklia išvaizda, atrodo, kad jis nuolat buvo įsimylėjęs ir kad ne viena moteris atsakė jam tuo pačiu. Garsųjį kompozitorių ir pianistą šiandien iš tiesų būtų galima pavadinti mergišiumi. Meilė buvo jo įkvėpimo šaltinis, jo duona kasdieninė ir moterys tai jautė.

L. van Beethoveno biografijos tyrėjai sudarė ilgą galimų kandidačių į „Nemirtingą mylimąją“ sąrašą – visos jos dailios ir įdomios moterys, aukštuomenės damos.

Kas buvo ta „Nemirtinga mylimoji“?

Paslaptingasis slaptame stalčiuke rastas meilės laiškas susidėjo iš trijų dalių, tačiau neaišku, ar kuris nors iš jo variantų buvo kam nors išsiųstas. Remiantis L. van Beethoveno nurodyta data „liepos 6 d. rytas“, o vėliau „pirmadienio vakaras“, taip pat kitais požymiais, nustatyta, kad laiškas rašytas 1812 m. vasarą. Tų metų liepą, kai Napoleonas rengėsi į lemtingą kampaniją prieš Rusiją, 41 metų kompozitorius buvo išvykęs į netoli Prahos esantį kurortą. Jis šiek tiek keliavo po apylinkes, buvo apsistojęs populiariame Karlovy Varų kurorte.

Nustatyta, kad dvi L. van Beethoveno draugės – damos Antonia Brentano ir Josephine Brunsvik – tuo pačiu metu irgi lankėsi tose vietose.

Dešimtmečius kompozitoriaus meilės reikalų tyrėjai buvo pasidalinę į dvi stovyklas: „Brentanistus“ ir „Josephinistus.“ Su laiku Josephine stovykla paėmė viršų.

Manoma, kad grafaitei Josephine de Korompa tebuvo 19 metų, kai ji krito kompozitoriui į akį. L. van Beethovenas kasdien mokė Brunsvikų mergaites skambinti pianinu – jam patiko ir Josephine sesuo Therese. Jie trise mėgdavo vaikštinėti miško takeliais.

Gausūs ir L. van Beethoveno muzikiniai meilės prisipažinimai, tarp kurių šešios „Ich denke dein“ („Galvoju apie tave“) variacijos, oficialiai dedikuotos Josephine ir Therese, taip pat „Andante favori“, kurio pirmasis motyvas interpretuojamas kaip užkoduotas vardas „Jo-se-phii-ne“.

Iki Minonos gimimo

Kaip ir dera tokio socialinio sluoksnio merginai, Josephine ištekėjo už grafo – tai buvo skaudus smūgis kompozitoriui. 1804 m. mirus pirmajam Josephine vyrui grafui von Deymui, judviejų meilė vėl suliepsnojo. Aistringi L. van Beethoveno laiškai Josephine, rašyti laikotarpiu nuo 1804 m. iki 1809 m., buvo rasti aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų kalba primena slaptajame stalčiuje rasto laiško kalbą. Vėliau Josephine nutraukė ryšius su kompozitoriumi, bet gal vėlgi ne paskutinį kartą.

Panašu, kad Josephine Brunsvik buvo aistringa moteris, per savo 42 metų amželį pagimdžiusi aštuonis vaikus nuo skirtingų vyrų. Bent dvi jos dukros – Marie Laura ir Emilie – buvo nesantuokinės. Abiejų mergaičių tėvai, Christophas von Stackelbergas ir Karlas Eduardas von Andrehanas, kaip ir L. van Beethovenas buvo J. Brunsvik muzikos mokytojai – stulbinantis sutapimas.

1812 m. vasarą Josephine paliko antrasis vyras, todėl, sesers teigimu, moteris jautėsi sutrikusi bei niekam nereikalinga.

Minoną pagrobė „tėvas“

Septintasis Josephine vaikas Minona gimė 1813 m. balandžio pradžioje – praėjus devyniems mėnesiams nuo tada, kai buvo parašytas laiškas „Nemirtingai mylimajai“. Pagal dokumentus ji buvo vėliau Josephine vedusio Christopho von Stackelbergo dukra.

Therese Brunsvik pastebėjo, kad sesuo vargiai domisi kūdikiu, ji praktiškai perleido Minonos globą seseriai, kuriai teko skolintis iš ūkininkų ožką, kad išmaitintų mergaitę.

Vėliau Minoną ir jos seserį Marie von Stackelberg iš motinos atėmė policija. Jų tėvas pagrobė mergaites ir išsivežė į Estiją. Jos augo socialiai izoliuotos Tartu mieste ir buvo auklėjamos griežtoje pietizmo dvasioje.

Tik po tėvo mirties Minona grįžo į Vieną, susirado aukštuomenės damos kompanionės darbą, o 1897 m. mirė, sulaukusi 84 metų amžiaus. Visą gyvenimą ji kalbėjo su baltietišku akcentu ir buvo laikoma ekscentriška.

Liūdna Minonos lemtis įkvėpė estų kompozitorių Juri Reinvere sukurti operą „Minona“, kurios premjera parodyta 2020 m. sausį Regensburge. Ieškodamas informacijos libretui, J. Reinvere savo šalyje aptiko įdomios archyvinės medžiagos. Teigiama, kad Minona vaikystėje buvo labai gyva, muzikiniais gabumais pasižymėjusi mergaitė, maištavusi prieš griežtus C. von Stackelbergo auklėjimo metodus, nors visgi panašu, kad galiausiai tėvui pavyko palaužti dukros valią. J. Reinvere įsivaizdavimu, Minonos gyvenimą apsprendė du griežti idealistai vyrai – L. van Beethovenas ir C. von Stackelbergas.

Nors šiandien Christophą von Stackelbergą apibūdintumėme kaip tėvą tironą, savo laiku šveicarų pedagogo Johanno Heinricho Pestalozzi`o įkvėptas politinis reformatorius buvo laikomas itin progresyviu. Steigęs valstiečių vaikams mokyklas ir skatinęs estų kalbos vartojimą, Estijos istorijoje jis prisimenamas kaip nacionalinio mokyklų tinklo kūrėjas.

Tačiau ar iš tiesų Minona von Stackelberg buvo L. van Beethoveno dukra? Jaunystės nuotraukoje, kurią Minonos biografijos tyrėjai pasitelkia kaip įrodymą, ji šiek tiek panaši į didįjį kompozitorių, bent jau jaunystėje. Visgi tokius dalykus galima nesunkiai interpretuoti.

Šį klausimą išspręsti padėtų tik genetinė analizė, tačiau nepanašu, kad artimiausioje ateityje kuris nors teismas šioje byloje skirtų atlikti tėvystės testą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.