Kultūra

2020.05.02 14:11

Pasivaikščiojimas po Kauno Dainavą: kuo virto buvęs centrinis purvynas ir kaip ištrūkti iš Bermudų trikampio

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.05.02 14:11

Tik Dainavoje galima sėkmingai išeiti iš Bermudų trikampio ir grožėtis parku, menančiu tarpukarinį botanikos sodą. Apie Dainavą ir šio rajono įžymybes pasakoja LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos”.

Mažiausia pagal plotą, bet didžiausia pagal gyventojų skaičių Lietuvoje

Dainava, esanti šiaurinėje miesto dalyje, yra viena mažiausių Kauno seniūnijų pagal plotą, bet didžiausia pagal gyventojų skaičių ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Nors šis rajonas yra pirmiausiai žinomas kaip tipinės sovietinės architektūros pavyzdys, tačiau 19 amžiaus pabaigoje ši vietovė atrodė kitaip. Čia buvo Muravos kaimas, o šalia jo plytinčius miškus buvo imta kirsti, kuomet nuspręsta šiose apylinkėse statyti Kauno tvirtovės 6 fortą.

20 amžiaus pradžioje susikūrusi Lietuvos Respublika vykdė žemės reformą. Tad į pietryčius nuo Muravos kaimo esančiose bendrose ganyklose pradėta skirti žemes Lietuvos kariuomenės savanoriams, aplinkinių kaimų mažažemiams gyventojams. O dabartiniame Dainavos rajone viena didžiausių gatvių yra pavadinta Vinco Krėvės vardu – jo knyga „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ davė pradžią rajono pavadinimui.

„Yra žinoma įdomi istorija, kad Dainavos pavadinimą pasiūlė maža mergaitė, Dainavos kaimo seniūno Jurgio Stankevičiaus dukra Marija. Ji skaitė knygą „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir būtent nuo tos knygos pavadinimo pasiūlė kaimą pavadinti Dainava“, – pasakoja istorikas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas dr. Mindaugas Balkus.

„Kaip daugiabučių kvartalų rajonas, Dainava buvo pradėta formuoti 20 amžiaus 7 dešimtmetyje ir galutinai suformuota per mažiau nei 20 metų. Yra viena pagrindinių Dainavos gatvių – Vinco Krėvės prospektas, kuris sovietmečiu vadinosi centriniu bulvaru. Dar galima paminėti, kad senųjų dainaviškių pasakojimais, jie centrinį bulvarą praminė centriniu purvynu, nes tuomet, kai jie įsikėlė į naujus namus, aplinka prie jų buvo siaubinga. Nebuvo takelių, namus supo vieni purvynai “, – teigia dr. M. Balkus.

Garsėja Draugystės parku ir Bermudų trikampiu

Dainavos rajonas garsėja Draugystės parku, įkurtu 1973 metais, kurį architektas Alvydas Pranas Steponavičius kartu su dendrologe Raimonda Augustiene sukūrė pagal prancūziško parko modelį. Parkas buvo suprojektuotas taip, kad saugotų nuo miesto triukšmo – buvo dirbtinai supiltos 3–4 metrų aukščio kalvos, apsodintos kalnapušėmis.

Įdomu tai, kad Dainavoje galima rasti ir Bermudų trikampį. Tai – namų kvartalai, statyti vėlyvajame sovietmetyje. Čia gyvenamosios patalpos yra atgręžtos į kvartalo gilumą, taip apsaugant gyventojus nuo gatvės triukšmo. Tačiau kodėl kvartalas buvo pramintas Bermudų trikampiu, patys dainaviečiai tik spėlioja. „Ten labai įdomiai suskirstytos laiptinės, viskas eina trikampiu, iš kurio ne taip jau paprasta išeiti“, – pasakoja dainaviškė Lina Pranaitė.

B. Brazdžionio namelis: rajono bendruomenė bijo dėl kultūros paveldo ateities

Dar viena Dainavos įžymybė – poetas Bernardas Brazdžionis ir jo namelis. Po Vytės Nemunėlio slapyvardžiu pasislėpęs poetas kūrė pasakos herojus – Rudnosiukų šeimyną, tapusią rajono bendruomenės simboliu. Tačiau, kad ir kaip čia mylimi Rudnosiukai, jie negali grįžti namo.

Lietuvybės pranašas, šaukiantis tautą kovoti – poetas B. Brazdžionis buvo laikytas Maironio įpėdiniu. Įdomu tai, kad jis buvo ir pirmasis Maironio muziejaus vadovas. Po karo poetas kartu su karo pabėgėlių banga persikėlė į Vokietiją, o po penkių metų emigravo į JAV, Bostoną, kur redagavo Lietuvos enciklopediją, leido eilėraščius. Atgavus nepriklausomybę, poetas atvažiuodavo į Lietuvą ir gyvendavo savo mažame namelyje Taikos prospekte.

„B. Brazdžioniui šis namas buvo itin brangus. Gyvendamas Amerikoje, jis visada svajodavo apie nepriklausomą Lietuvą ir grįžimą į savo senąjį namą. Grįžus, turbūt, pirmas didžiausias džiaugsmas jam buvo nepriklausoma Lietuva, o antras – namas, kuriame poetas nemažai laiko ir gyveno. Po Brazdžionio mirties, namas atiteko jo anūkei Dalytei, kuri ilgus metus juo rūpinosi. Bendruomenė irgi padėjo, nes vienam žmogui namą prižiūrėti sunku. Visa Dainava čia rengdavo renginius, vaikai rinkdavosi Vytės Nemunėlio konkursams, vyko gražūs pasisėdėjimai poeto kiemelyje. Dabar mes namelio nebeturime, graudu, spyna užrakinta“, – apgailestauja Dainavos bendruomenės pirmininkė Jolanta Kaminskienė.

Liūdina tai, kad naujasis namo savininkas į kiemą nebeįsileidžia ir, bendruomenės atstovų teigimu, nameliu nesirūpina. Dainaviškiams neramu, mat, jų teigimu, kelis kartus buvo bandyta šiuos namus padegti.

B.Brazdžionio namas kultūros paveldo objektu buvo pripažintas 2012 metais, o po kelerių metų poetas buvo paskelbtas Kauno garbės piliečiu. Dainaviečiai kiekvienais metais ateidavo prie B. Brazdžionio namo paminėti poeto gimtadienio, o šiandien bijo dėl šio pastato ateities.

„Bendruomenė norėtų, kad namelis būtų atviras, prieinamas visiems, kaip ir norėjo pats poetas. B. Brazdžionis pats norėjo, kad namas būtų gyvas ir prieinamas lietuvių tautai, kad čia gyventų mūsų Vytė Nemunėlis, ir mūsų meškučiai pagaliau pareitų į namus“, – pasakoja J. Kaminskienė.