„Viskas priklauso nuo artisto, atlikėjo, nuo jo stovio, nuo jo galimybės publikai paskleisti žinią autentiškai ir suprantamai. Jeigu publika krebžda ir vynioja saldainių popieriukus, tai problema ne ji, o aš“, – sako visame pasaulyje garsi fortepijono virtuozė Mūza Rubackytė.
Laimingas tas, kuris turi talentą, sakė jai mama. Ji jau seniai negyvena Lietuvoje, nors yra Lietuvos pilietė. Ji yra čia gimusi, tačiau namus turi ne tik Lietuvoje. Ji jau daug metų gyvena Prancūzijoje, o keletą paskutinių – ir Šveicarijoje. Turbūt nedaug yra tokių, kurie negirdėjo apie mokslo ir menų deives graikų mitologijoje. Kiekviena jų turi savo globojamą sritį – mūzas.
Šios dienos viešnia yra garsi ne tik visame pasaulyje menininkė – į ją kreipiamasi „Mūza“. Kalbame apie nacionalinės premijos laureatę, Vilniaus fortepijono festivalio meno vadovę, fortepijono virtuozę, muzikos pedagogę ir kultūros veikėją Mūzą Rubackytę.
Dėstymo jos gyvenime kartais būdavo daugiau, nei pačio muzikavimo. M. Rubackytė dėsto Prancūzijoje, Šveicarijos Ženevos universitete, o taip pat yra Lietuvos muzikos akademijos (LMA) profesorė.
„Esu kilusi iš pedagogų giminės, – sako ji. – Mano mama ir teta buvo svarbios pedagogės. Taigi, pedagogika man nėra svetima ir man jos reikia. Perdavimo dalykas man yra ypatingai svarbus, ypač kai jis yra mano šalyje.“
Kartais turiu tokį įspūdį, kad Japonijoje groju tuščioje salėje. Tačiau jų reakcija toliau yra labai šilta. Skirtingai nuo amerikonų, kurie yra labai ekstravertiški.
Muzikos mūza tikina neužmirštanti ir gimtosios šalies. „Atvažiuoju čia (į Lietuvą – LRT.lt) reguliariai dėstyti, – tikina muzikos pedagogė. – Šiandien dėstau meistriškumo kursus arba pavienių susitikimų formatu, nes mano koncertinis ir kitas kultūrinis gyvenimas užima nepaprastai daug laiko.“
Pašnekovė tikina, kad atlikėjui yra labai svarbu jausti ryšį su publika. „Viskas priklauso nuo artisto, atlikėjo, nuo jo stovio, nuo jo galimybės publikai paskleisti žinią autentiškai ir suprantamai, – sako M. Rubackytė. – Jeigu publika krebžda ir vynioja saldainių popieriukus, tai reiškia problema yra ne ji, o aš pati.“
Vis tik, pripažįsta muzikantė, būna ir kultūrinių skirtumų. Garsi moteris pateikia Japonijos pavyzdį. „Ten žmonės yra labai pagarbūs. Mūsų supratimu, net per daug, – sako fortepijono virtuozė. – Publika nėra spontaniškai priimanti. Turiu omenyje net salės kvėpavimą. Kartais turiu tokį įspūdį, kad Japonijoje groju tuščioje salėje. Tačiau jų reakcija toliau yra labai šilta. Skirtingai nuo amerikiečių, kurie yra labai ekstravertiški.“
Sėdėti vietoje iš vienos pusės yra labai keista, jau vien dėl to, kad keliauju vos ne kas trečia diena, bet iš kitos pusės nėra keista užsidaryti savyje darbe studijoms, ką aš dabar ir darau.
Dėl koronaviruso pandemijos M. Rubackytė sako jau praradusi 15 koncertų. Fortepijono virtuozei teko atšaukti ir suplanuotus koncertus egzotiškoje Kolumbijoje. „Koncertai, kurie neįvyko, aš labai tikiuosi, kad bus perkelti. Bent jau taip yra numatyta“, – viliasi pašnekovė.
Ji – keliaujantis žmogus, sako M. Rubackytė. „Ir ne tik keliauju tarp savo namų: Vilnius-Ženeva-Paryžius. Keliauti po visą pasaulį, – tikina Mūza. – Sėdėti vietoje iš vienos pusės yra labai keista, jau vien dėl to, kad keliauju vos ne kas trečia diena, bet iš kitos pusės nėra keista užsidaryti savyje darbe studijoms, ką aš dabar ir darau.“
Paprašyta prisiminti vaikystę, M. Rubackytė pasakoja nenorėjusi žaisti su lėlėmis, o į savo rankas imdavusi muzikos instrumentą.
Visas pokalbis su fortepijono virtuoze Mūza Rubackyte – radijo įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
