Kultūra

2020.04.29 17:40

Tado Ivanausko muziejaus rūsiuose – susitikimas su nūdienos alchemikais

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.04.29 17:40

Menas, kūryba ar mokslas? – klausimas, dažnai užduodamas taksidermistams, prikeliantiems gyvūnus antram gyvenimui. Pasak jų, reikia visko mokėti po truputį. Apie nūdienos alchemikus, dirbančius Tado Ivanausko muziejaus rūsiuose, pasakoja LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“.

Tado Ivanausko laboratoriją laiko antraisiais namais

Taksidermija – tai gyvūnų iškamšų gaminimas, o taksidermistas – tarsi alchemikas, bandantis išrasti gyvybės eleksyrą. Šio amato nemoko joks universitetas, todėl taksidermistai perduoda patirtį vieni kitiems. Kaunietis Vasilijus Vasiliauskas čia dirba nuo 16-kos metų. „Ši laboratorija – tarsi mano antrieji namai“, – pasakoja taksidermistas.

Vasilijus atsitiktinai pamatė skelbimą, jog muziejus ieško laboranto. Gamtą mėgstantis jaunuolis nusprendė pabandyti ir pasiliko. Taip čia dirba beveik penkiasdešimt metų. Vasilijus puikiai prisimena pirmąjį susitikimą su gamtininku Tadu Ivanausku.

„Pirmą kartą Tadą Ivanauską sutikau visai netikėtai, tada jo net nepažinodamas. Pamenu, jis labai gražiai visus vaikeliais vadindavo. Nesvarbu – ar jaunas, ar senas, jam visi vaikeliai būdavo. Jis priėjo prie manęs ir tarė: „čia dabar kas per vaikelis? Pirmą kartą matau“. Mane jam pristatatė kaip naująjį laborantą. Jis, pasisveikinęs, pakėlė mano apdirbamą paukštį ir jį įplėšė“, – kalbėjo pašnekovas.

Kai jis plėšė paukštį, pyktelėjau, tačiau mano kolegos pastebėję, kad mano veidas persikreipė, davė suprasti, kad patylėčiau. Tai aš ir tylėjau. Paskui, kada jis išėjo, mus aplankė direktorius ir paklausė manęs, ar žinau, kas čia buvo užėjęs? Atsakiau, kad nežinau, kad atėjo kažkoks senis, mano paukščius plėšė. Jis nusijuokė ir atsakė: „ne, čia profesorius Tadas Ivanauskas“. Tai buvo pirmas kartas, kai su juo susitikau“, – apie tai, kaip susipažino su profesoriumi, pasakoja V. Vasiliauskas.

Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas

T. Ivanauskas gimė 1882 metais gruodžio 16 dieną Lebiodkos dvare, Lydos apskrityje (dabar Baltarusija), bajorų Leonardo Ivanausko ir Jadvygos Reichel šeimoje. Tėvo pomėgių paveiktas nuo vaikystės susidomėjo gamta, išmoko medžioti, preparuoti gyvūnus ir gaminti iškamšas, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius.

1901 metais baigė Varšuvos gimnaziją, po kelių metų – Peterburgo 10-ąją berniukų gimnaziją. O nuo 1903 iki 1910 metų studijavo gamtos mokslus Peterburgo ir Paryžiaus Sorbonos universitetuose bei gavo šių universitetų diplomus.

1918 metais grįžęs į Lietuvą netoli Varėnos įsteigė lietuvišką mokyklą, kurioje mokytojavo. Vėliau prisidėjo prie Aukštųjų kursų kūrimo Kaune, buvo vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų. Tado Ivanausko iniciatyva pradėtI žieduoti paukščiai, įkurta ornitologijos stotis. Jis – vienas iš Žuvinto rezervato ir Kauno zoologijos sodo ir Zoologijos muziejaus, kuriame dabar esame, įkūrėjų.

Taksidermijos subtilybės: reikia būti ne tik menininku, bet ir išmanyti anatomiją

Seniau gaminant iškamšą, ant kaulų iš molio būdavo lipdomi gyvūno raumenys. Kailis būdavo užtraukiamas ant molinės skulptūros ir susiuvamas. Dabar viskas lengviau – paruoštas gyvūnų formas galima įsigyti internete ir jas modifikuoti pagal norimą būsimos iškamšos pozą. O kai kurias formas taksidermistai pasigamina patys. „Šiam darbui reikia būti ir menininku, ir skulptorimi, ir dar puikiai pažinoti anatomiją“, – teigia laboratorijoje dirbantis taksidermistas Viktoras Dainenka.

Pasak taksidermisto Vasilijaus Vasiliausko sūnaus Vygando, taip pat dirbančio laboratorijoje, kuriamoms iškamšoms akys – labai svarbu. „Žvilgsnis turi būti gyvas – jeigu jo nebus, tai nebus ir gražios iškamšos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Į taksidermistų laboratoriją užklysta ir archeologai

Į taksidermistų laboratoriją kartais užeina ir archeologai, radę gyvūnų kaulus. Bekasinėjant Valdovų rūmų teritorijoje, buvo rasti dabar jau į Raudonąją knygą įrašyto vištvanagio griaučiai.

„Archeologai, radę kaulų fragmentų, veža juos pas mus. Mes, turėdami kaulų rinkinius, pagal tai nustatome, kokio gyvūnų tai liekanos. Nustatyta, kad medžiota su vištvanagio patele, nes buvo pastiebis ir ant jo rastas poodinis dirželis.Teko man padaryti tą vištvanagį, tupintį ant pirštinės. Siuvome pirštinę pagal tų laikų maketą ir aš panaudojau savo kairę ranką – padariau atlieją, patupdžiau vištvanagį ir dabar mano ranka eksponuojama Valdovų rūmuose“, – giriasi taksidermistas Ramūnas Keraitis.

Plačiau – laidoje:

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt