Andy Warholas, Davidas Hockney, Vincentas van Goghas – 2019 m. kur kas brangiau buvo parduodamas Zao Wou-Ki. Tiesą pasakius, pagal paveikslų pardavimo kainas, dailininką, kuris praėjusiais metais aukcionuose uždirbo net 238 mln. dolerių, lenkia tik Pablo Picasso ir Claude Monet, rašo „CNN Style“.
Zao Wou-Ki gal dar nėra visiems gerai pažįstama pavardė, tačiau susidomėjimas jo paveikslais pastarąjį dešimtmetį šovė į neregėtas aukštumas. Remiantis duomenų bazės „Artprice“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. dailininko darbų paklausa išaugo tris kartus, o kadangi tų darbų nėra daug, kainos auga kaip ant mielių. 2018 m., praėjus penkeriems metams po jo mirties, 10 metrų ilgio triptikas „Juin-Octobre 1985“ buvo parduotas už 65 mln. JAV dolerių ir tapo brangiausiu kada nors Honkongo aukcione parduotu paveikslu.
Augantį kinų-prancūzų dailininko populiarumą galbūt galėtume paaiškinti įtraukiančiais formos ir spalvos tyrinėjimais. Tačiau nereikia atmesti ir jo unikalaus gebėjimo įtikti tiek Vakariečio, tiek ir Azijos pirkėjo skoniui.
Pekine gimęs, tačiau didesnę gyvenimo dalį Prancūzijoje praleidęs Zao Wou-Ki bandė aprėpti skirtingus pasaulius – Rytų ir Vakarų įtaką, savo gimtąją šalį ir tėvyne tapusią Prancūziją. Keitėsi ir jo technika – nuo energingų, Amerikos abstrakčiajam ekspresionizmui būdingų potėpių iki subtilių rašalu tapytų kinų stiliaus paveikslų. Kaip pats dailininkas kažkada yra sakęs: „Visus įrėmina tradicijos. Mane įrėminančių tradicijų yra net dvi.“
Todėl jo kūryba tokia artima įvairių estetinių įsitikinimų kolekcininkams. Kaip apie savo seną draugą sakė buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Dominique de Villepinas, kuris kartu su sūnumi Arthuru de Villepinu Honkongo galerijoje eksponuoja dailininko drobes iš savo kolekcijos, Zao Wou-Ki patrauklus savo „globališkumu“.
„Zao Wou-Ki išmanė Vakarų meną ir pažinojo kinų kultūrą, – sako D. de Villepinas, ministru pirmininku buvęs Jacques`o Chiraco, dar vieno artimo Zao Wou-Ki draugo, prezidentavimo metu. – Jis dirbo turėdamas visa tai galvoje ir bandydamas tai peržengti, pasiekti kažkokią naują dimensiją. Jis buvo tvirtai įleidęs šaknis į tris pagrindines 20 ir 21 amžiaus meno pasaulio scenas – Kiniją, Europą ir JAV – ir tai paaiškina, kodėl mums yra lengviau įžengti į jo pasaulį.“
Tradicijų jungtis
Beveik du trečdaliai šiuo metu Honkonge eksponuojamų dailininko drobių priklauso jo trečiajai žmonai (ir Zao Wou-Ki fondo prezidentei), Françoise Marquet, o Villepinų šeima prisidėjo darbais iš savo kolekcijos.
1920 m. intelektualų šeimoje gimęs Zao Wou-Ki užaugo Nantonge, šiek tiek į šiaurę nuo Pekino. Senelio mokomas, jis nuo mažens pasižymėjo kaligrafiniais gabumais, o sulaukęs 15 metų, buvo priimtas į prestižinę Hangdžou meno mokyklą.
Nors išsilavinimas buvo grindžiamas klasikine kinų tradicija, jaunasis menininkas taip pat spėjo susipažinti ir su Vakarų modernizmu (tai vyko ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kol Mao Zedongas dar nebuvo spėjęs domėjimąsi menu paskelbti buržuazijos bėdomis). Dailininkui įtakos turėjo ir Henri Matisse`as bei Paulis Cézanne`as, su kurių darbais jis susipažino vartydamas užjūrio žurnalus ar grožėdamasis atvirukais.
Šiek tiek mokytojavęs ir surengęs keletą parodų Kinijoje, 1948 m. Zao Wou-Ki kartu su pirmąja žmona persikėlė gyventi į Paryžių. Po metų valdžią Kinijoje paėmė Mao Zedongo komunistai. Sakoma, kad 36 dienas jūroje praleidęs, o paskui dar iš Marselio iki Paryžiaus keliavęs dailininkas jau pirmąjį vakarą Prancūzijos sostinėje nuskubėjo į Luvrą.
Įsitvirtinęs Prancūzijoje Zao Wou-Ki netrukus atsiribojo nuo to, ko buvo mokytas ir ėmė tolti nuo natūralizmo, pasinerdamas į abstrakcijas. Dailininko drobės atgydavo sodriais spalvų potėpiais ir neapibrėžtomis formomis. Visgi jis dažnai rasdavo būdų įterpti užuominų į savo kiniškąjį pradą, ar tai būtų tolumoje stūksantys kalnai, ar kaligrafijos elementai.
Didžiulę įtaką dailininkui padarė Paulo Klee darbai, su kuriais jis susipažino 1951 m. lankydamasis Šveicarijoje. P. Klee dirbo su hieroglifus primenančiais simboliais, o Zao Wou-Ki eksperimentavo su senoviniais kinų rašmenimis.
Paryžiuje dailininkas be vargo įsiliejo į literatūrinį ir kultūrinį miesto gyvenimą, susidraugavo su tokiais menininkais kaip Alberto Giacometti ir Henri Michaux. Jo parodos sulaukė net paties P. Picasso, kuriuo dar studijuodamas Kinijoje Zao Wou-Ki taip žavėjosi, pagyrų.
Visgi garsiajam „uragano“ periodui didžiausią įtaką padarė dailininko apsilankymas Jungtinėse Valstijose ir pažintis su tokiais menininkais kaip Franzas Kline`as. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos Zao Wou-Ki teptuko potėpiai įgavo naujos energijos ir Niujorko abstrakčiajam ekspresionizmui būdingo spontaniškumo.
Tai tęsėsi iki pat aštuntojo dešimtmečio, tačiau antrosios dailininko žmonos Chan May-Kan mirtis tarsi įliejo ramybės. 1972 m. jis pirmą kartą grįžo į Kiniją ir dailininko darbuose vėl pasijuto gimtosios šalies įtaka.
Intymus portretas
Rekordą pagerinęs triptikas „Juin-Octobre 1985“ buvo sukurtas paskutiniu (vadinamuoju „begaliniu“) Zao Wou-Ki kūrybos laikotarpiu. Šį kūrinį užsakė architektas I. M. Pei, ketinęs jį pakabinti savo sukurtame „Raffles City“ komplekse Singapūre.
Šis sandoris padvigubino aukciono rekordą, tačiau Villepinai tikisi, kad Honkonge surengta paroda padės į dėmesio centrą grąžinti jų draugą dailininką, jo darbus, o ne astronomines sumas, kurios už juos mokamos.
„Tai yra tie darbai, kuriuos dailininkas pasilaikė sau, ir mes manome, kad tam buvo priežasčių“ – sako D. de Villepinas apie parodoje eksponuojamus kūrinius. – Aš manau, kad labai svarbu pasidalinti šiais itin asmeniškais kūriniais, kuriuos pats Zao Wou-Ki taip vertino.“
