Šiandien pamintijimų dėlionėje – o ką, jei naujojo, poepideminio pasaulio taisykles pamėgintume susikurti patys, pradėdami nuo balto ir tuščio popieriaus lapo – penki baigiamieji anketos „Baltas lapas“ klausimai tėvui Vytautui Landsbergiui.
Vytautas V. Landsbergis: – Ar pasaulis (ir Lietuva), tavo nuomone, bus pajėgus grįžti prie senųjų žaidimo taisyklių ‒ ekonominių ir politinių, ar rudenį galėsime toliau gyventi „po senovei“?
Vytautas Landsbergis: – Jau seniai reikia naujų taisyklių.
– Netikėtai užklupusi pandemija atskleidžia silpnąsias mūsų (ir ne tik) visuomenės vietas, kurias reikėtų stiprinti. Kokios jos ir ką daryti, kad rudenį galėtume džiaugtis išmokę pamoką ir iš krizės išeitume stipresni ir vieningesni?
– Tingulys ir plaukimas pasroviui. Tai buvimas, o reiktų gyventi.
– Sakoma, kad virusas ir demokratija ‒ nesuderinami dalykai. Ar išlaikys demokratija egzaminą, ar turėsime rinktis kariškus ar net diktatūrinius situacijos suvaldymo modelius? Ir ar gebėtume paskui iš jų išeiti, pasibaigus krizei?
– Nei derinti, nei svarstyti. Tačiau kad nepasinaudotų primityvistai diktatoriai – čia reikia akylai stebėti, neleisti.
– Kalbant apie tai, kaip Pietų Korėja suvaldė šią krizę, vartojamas „skruzdėlyno“ terminas ‒ tai reiškia sąmoningą, empatišką piliečių bendrabūvio instinktą veikti išvien. Gal tai labiau rytiečių mentalitetui būdinga savivoka ir elgsena, tačiau panašią tendenciją jautėme ir Lietuvoje per Sausio 13-osios įvykius. Kokie pokyčiai tautos psichologijoje vyksta ar galėtų įvykti iki rudens, kokių pageidautume?
– Tevyksta Sausio 13-osios brolystės kryptimi. Mes galime.
– Kokias politinės valios, jėgos ar net diktatūros formas, kurios gali būti naudojamos krizės suvaldymui, pateisintum, o kokių – nei derinti, nei svarstyti.
– Nepateisinčiau užmačių atšaukti rinkimus, paleisti savivaldybes, teikti ministrui diktatoriaus įgaliojimus. Veiksmingas, kolegialiai svarstantis Seimas turi funkcionuoti. Tai – Respublika.
