Kultūra

2020.04.24 13:05

Iššūkiai nevyriausybiniam scenos menų sektoriui: baimė dėl patalpų ir prarandami uždarbiai

„20 organizacijų jau dabar turi atšauktus 174 pasirodymus, kurie įvertinti daugiau nei puse milijono eurų. Neaišku dar dėl 70 renginių, kurie sudarytų arti 300 tūkst. eurų, kuriuos mes galėtume parvežti į Lietuvą ir nuo kurių mokėtume mokesčius. Kuriama pridėtinė vertė yra labai didelė“, – LRT KLASIKAI sako Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) direktorė Gintarė Masteikaitė.

Prasidėjus pandemijai, pirmiausia duris užvėrė teatrai, koncertų salės, savo veiklą buvo priverstos nutraukti meno kūrėjų trupės. Kada bus įmanoma atnaujinti jų veiklą, šiandien dar sunku pasakyti. Tačiau Vyriausybė neskuba tiesti pagalbos rankos šiam sektoriui. Todėl nevyriausybinės organizacijos ir individualūs kūrėjai kreipėsi į aukščiausius valdžios ir vyriausybės vadovus, siekdami atkreipti dėmesį į itin sudėtingą situaciją scenos menų sektoriuje.

„Ligšiolinės kultūros politikos priemonės tik iš dalies patenkina arba visiškai nepatenkina šių organizacijų ir pavienių menininkų veiklos apsaugos“, – rašoma kreipimesi, kurį pasirašė daugiau kaip 65 organizacijos ir kūrėjai.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nevyriausybinis kultūrinis sektorius Lietuvoje yra nesuskaičiuotas ir niekas nėra prisiėmęs atsakomybės už šį sektorių tvirtai pakovoti. Kas tai turėtų daryti?

Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) direktorė G. Masteikaitė sako, kad trūksta strateginio mąstymo ir koordinuotų veiksmų, mat, pasak jos, reikia suprasti, kad išėjimas iš koronaviruso pandemijos užtruks ilgą laiką.

„Tai tikrai nėra dviejų ar trijų mėnesių periodas. Žmonės šimtaprocentiniu užimtumu, kaip mes buvome įpratę, į teatrus negrįš mažiausiai iki rudens. O dar ir planuojamos antra ir trečia pandemijos bangos“, – keblią scenos menų sektoriaus situaciją komentuoja G. Masteikaitė.

Scenos menų sektorius dabar yra visiškai sustojęs ir neturi jokių galimybių dirbti ir teikti paslaugas, už kurias galėtų gauti finansavimą, sako ji. „Nuo pirmadienio žmonės palaipsniui galės sugrįžti į muziejus ir galerijas. Vis dar lieka klausimas, kada bus galima grįžti į teatrus, – kalba LŠIC vadovė. – Mums reikia galvoti, kaip išsaugoti tą lauką, kaip išsaugoti sektorių ir kaip padėti jam išgyventi ir prisitaikyti.“

G. Masteikaitė taip pat kelia klausimą, ar planuojamas grįžimas į teatrus bus sklandus, mat nepriklausomas sektorius gali susidurti su patalpų problema. „Nepriklausomas, nevyriausybinis sektorius neturi pakankamai infrastruktūros ir mes intensyviai dirbame su valstybiniu sektoriumi – nuomojame iš jų erdves. Manau, kad prioritetas bus valstybinio sektoriaus veikloms, – sako pašnekovė. – Taigi, čia yra tokia kompleksinė problema, kuriai spręsti reikia kompleksinio ir strateginio mąstymo ir susitelkimo.“

LŠIC direktorė džiaugiasi bent jau tuo, kad Kultūros ministerija nugaros neatgręžia ir noriai bendradarbiauja.

„Esame pakviesti į darbo grupę, turėjome susitikimą su Prezidento patarėjais kultūros klausimais. Apibūdinome jiems savo problemas, kas tokie esame, savo dydį ir mastą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nevyriausybinis kultūrinis sektorius Lietuvoje yra nesuskaičiuotas ir niekas nėra prisiėmęs atsakomybės už šį sektorių tvirtai pakovoti. Kas tai turėtų daryti? Vyksta siuntinėjimai nuo durų prie durų. Tai yra valstybės kultūros politikos spragos. Jas reikia taisyti“, – neabejoja G. Masteikaitė.

Mes labai aktyviai pristatome savo produkcijas skirtinguose festivaliuose užsienyje. Visus tuos užsidirbtus pinigus mes parvežame į Lietuvą ir leidžiame juos Lietuvoje.

Anot jos, nevyriausybinio kultūrinio sektoriaus kuriama vertė yra pakankamai didelė, o šiuo metu yra prarandami didžiuliai pinigai.

„Šis sektorius labai aktyviai dirba tarptautinėje rinkoje. Mes labai aktyviai pristatome savo produkcijas skirtinguose festivaliuose užsienyje. Visus tuos užsidirbtus pinigus mes parvežame į Lietuvą ir leidžiame juos Lietuvoje, – sako LŠIC vadovė. – 20 organizacijų jau dabar turi atšauktus 174 pasirodymus, kurie įvertinti daugiau nei puse milijono eurų. Neaišku dar dėl 70 renginių, kurie sudarytų arti 300 tūkst. eurų, kuriuos mes galėtume parvežti į Lietuvą ir nuo kurių mokėtume mokesčius. Kuriama pridėtinė vertė yra labai didelė.“

Plačiau apie visa tai bei Šeiko šokio teatro vadovės Agnijos Šeiko, kino, teatro ir videofilmų režisieriaus Jono Tertelio, teatro ir kino kritiko Vaido Jauniškio komentarai – radijo įraše:

Parengė Vismantas Žuklevičius