Menininkė Kristina Inčiūraitė spalio 21 d. 19 val. Vilniaus universiteto Planetariume kartu su Vilniaus universiteto merginų choru „Virgo“ pristato savo naujausią tarpdisciplininį projektą „Pakeisk visas sagas“, kuriame vizualiai ir akustiškai bandoma permąstyti rutinizuotos kasdienybės problematiką, pasitelkiant pa(si)kartojančius motyvus bei akcentuojant skirtingo laikiškumo pojūtį, rašoma pranešime spaudai.
K. Inčiūraitė (g. 1974), Vilniuje gyvenanti ir aktyviai kurianti šiuolaikinių medijų lauke menininkė, kurios kūryba pristatyta ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Vokietijoje ir kitose šalyse, kviečia į savo naujo, kaip ji pati įvardina, eksperimentinio filmo „Pakeisk visas sagas“ pristatymą. Filmas kalba apie kasdienybę, rutinišką vyksmą, pasikartojančius veiksmus diena iš dienos, metai iš metų.
K. Inčiūraitę domina sąsajų paieškos tarp skirtingų kūrybos raiškų – video, muzikos, garso, šviesos, todėl jos kūrybos pristatymai dažnai tampa tarpdisciplininių menų projektais. Šį kartą autorei talkina 35-ąjį jubiliejų švenčiantis Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“, koncertavęs ne tik Europos garsiausiose scenose, tačiau ir Tokijo olimpinio centro koncertų salėje, teatre „Juiz de For a“ Brazilijoje ir kitur. Chorui tai nauja patirtis – jis išeis iš savo patogumo ribų, įprasto dainavimo ir pasitelks naują raišką.
Projekte akcentuojamas veiksmo pasikartojimas, kuris yra integruotas į kasdieninės veiklos karuselę. Choristės pasirenka ir atlieka vieną iš populiariausių, dažniausiai repetuojamų savo repertuaro kūrinių. Tačiau kūrinys daug kartų kartojamas neįprastu būdu: daugiausiai įkvėpimais, ką atlikėjai paprastai daro nepastebimai (tai įkvėpimo pauzės tarp kūrinio dalių), arba plojimais, ką dažniausiai atlieka žiūrovai. Choras, įvairiose VU Planetariumo erdvėse atlikdamas muzikinį kūrinį, audžia tam tikrą ritmą. Tačiau jis nevienalytis, nes projekto dalyvės per renginį kartu ir atskirai atlieka skirtingus pasikartojančius veiksmus.
Chorisčių muzikiniai eksperimentai integruojami į K. Inčiūraitės eksperimentinio filmo „Pakeisk visas sagas“ kontekstą. Šiame filme reflektuojamas feministiniame kontekste itin garsus belgų režisierės Chantalio Akermano filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080, Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975), kuriame atskleidžiama moters kasdieninė rutina. „Pakeisk visas sagas“, – filme pardavėja sako moteriai, desperatiškai norinčiai nusipirkti identišką trūkstamą sagą vyro švarkui. Tai filmas apie labai laukiamą pokytį, kuris dramatiškai išryškėja paskutiniuose Ch. Akermano filmo kadruose.
K. Inčiūraitė medžiagą filmui rinko savo tėvų namuose, o jų interjeras – iš to paties laikotarpio kaip ir Ch. Akermano filme. Labiausiai akcentuojamos menininkės tėvų praeityje surinktos sagos – viena po kitos dėliojamos lėkštėje, tarytum jos vizualizuotų praėjusią dieną, savaitę, metus ar dešimtmetį. K. Inčiūraitės filme įterpiami keli Ch. Akermano filmo herojų pokalbiai, išplaukiantys iš jų rutinizuotos kasdienybės. Juos K. Inčiūraitė dar labiau išryškina vis kartodama. Tačiau kartojami dialogai filme persipina vienas į kitą, kaip ir chorisčių atliekami muzikiniai veiksmai. Filme keičiasi kartojamas dialogas ir jo prasmė. Šiame meno projekte kartojimu siekiama produkuoti skirtumus ir reabilituoti kasdienybės rutiną, per kartojimą parodant jos fragmentų dinamiką ir įvairovę.
