Kultūra

2020.04.19 16:11

Aleksoto istorija: meilės deivės Aleksotos šventykla ir trylikos dienų kelionė tiltu

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.04.19 16:11

Pietvakarinėje Kauno dalyje, kairiajame Nemuno krante įsikūręs Aleksotas, kuriam priklauso Marvelė, Freda, Kazliškiai ir pirma bei antra Birutės. Šiandien čia gyvena beveik 7 procentai visų Kauno miesto gyventojų. Aleksote yra trys aerodromai, geležinkelio sistema, fortai, dvarai, universitetai, gamyklos ir savita, iš kitų Kauno gyvenamųjų rajonų išsiskirianti istorija. Apie tai pasakoja LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos”.

Pirmieji prokauniečiai kūrėsi Aleksote

Pasak archeologų, šalia Marvos piliakalnio kūrėsi aleksotiškių protėviai – pirmieji prokauniečiai. Kur kadaise buvo Marvelės kapinynas – dabar Marvelės gatvės transporto mazgas, vandenvalos įmonė, žirgyno teritorija, gyvenamieji namai. Prieš statant šiuos objektus dalis kapinyno buvo ištyrinėta.

„Atrastame Marvelės kapinyne iškasti artefaktai byloja, kad baltiškos gentys, mūsų kauniečių protėviai, buvo verslūs, sėslūs. Įdomu tai, kad čia buvo rasta ir žirgų laidojimo vietų. Žirgas lietuvių mitologijoje buvo labai svarbus. Tai buvo tas gyvūnas, kuris galėjo skraidyti, nešti žmogų į pomirtinį gyvenimą“, – pasakoja istorikas Ovidijus Jurkša.

Oficialiai Aleksotas įkurtas 1408-aisiais, kai sausio 6 dieną Kaune susitiko Jogaila, Vytautas, Livonijos ir Teutonų grosmeisteriai. Tada, Vytauto sprendimu, buvo nustatytos Lenkijos ir Rytprūsių sienos. „1408 metais Vytauto privilegija Kauno miestui buvo suteiktos žemės nuo Jiesios iki Nevėžio. Tuo laiku tai buvo didelis plotas, kauniečių laikytas užmiesčiu“, – pasakoja istorikas.

Manoma, kad pradžioje Aleksotas vadintas Svirbigailos vardu, kilusiu nuo Svirbės upelio, tačiau jo vardo kilmė iki galo nėra išaiškinta.

Meilės deivės Mildos šventykla

Dar studijų metais Marvelėje įsikūrusi Steputė Račkauskienė laidos „7 Kauno dienos“ komandai atskleis, kur kadaise esą stovėjo deivės Aleksotos arba Mildos šventykla. Tikėta, kad ji apskrieja pasaulį oro vežimu, kurį traukia balti kaip sniegas balandžiai.

„Dar iki krikščionybės buvo meilės deivė Milda. Norime, kad visa Aleksoto bendruomenė gegužės 13 dieną sugrįžtų į tą vietą ir visi kartu atšvęstume meilės deivės dieną“, – idėjomis apie tai, kaip derėtų paminėti lietuvišką meilės dieną, dalinasi Steputė.

Aleksotas turėjo savo valstybinę sieną

Aleksotiškiai juokauja gyvenantys kitoje valstybėje ir prisimena laikus, kai Kauną nuo Aleksoto teskiriantis Nemunas tapo valstybine siena. Kaunui tapus Rusijos pasienio miestu, Aleksotas kartu su Užnemune buvo priskirtas Prūsijai, o vėliau Varšuvos kunigaikštystei ir Lenkijos karalystei. Čia galiojo ne tik savi įstatymai, bet ir skyrėsi kalendorius, vėlavęs 13 dienų. Juokauta, kad Aleksoto tiltas buvo ilgiausias tiltas pasaulyje, mat kelionė juo trukdavo 13 dienų.

„Aleksotas yra perkėlos vieta. Čia stovėjo pagrindiniai tiltai, tai buvo svarbiausia arterija, susisiekiant su Užnemune. Pro čia ėjo ir pagrindiniai valstybiniai traktai“, – pasakoja istorikas O. Jurkša.

Iki hidroelektrinės pastatymo, Nemunas pavasarį liedavosi sukeldamas didžiulius potvynius, o jam užšąlus, žmonės ledu keliaudavo į kitą pusę. Pasakojama, kad caras Nikolajus Pirmasis, keliaudamas į Varšuvą per Kauną, įlūžo Nemune, ties Vytauto bažnyčia.

Aleksoto įžymybės – rašytojas Abraomas Mapu ir broliai Minkovskiai

Aleksote taip pat gyveno ir iškilios, visame pasaulyje vertintos literatūros ir mokslo įžymybės. Čia gimė ir gyveno rašytojas Abraomas Mapu bei broliai mokslininkai Minkovskiai. Oskaras Minkovskis pirmasis pasaulyje nustatė cukrinio diabeto priežastį, o matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio darbais žavėjosi net ir pats Enšteinas.

Unikalus išnykęs Aleksoto objektas – VDU Fizikos-chemijos instituto rūmai

Pirmosios Lietuvos respublikos metais Linksmadvaryje, kadaise vadintame Viesulava, brolių Juozo ir Jono Vailokaičių žemės sklype pradėti statyti architekto Mykolo Songailos projektuoti Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos instituto rūmai. Iki šių dienų rūmai neišliko – per karą juos susprogdino atsitraukianti Vokietijos kariuomenė.

„Čia galėjo įsikurti pagrindinis VDU miestelis. Jeigu visas planas būtų išsipildęs, tai turėtume ir centrinius universiteto rūmus, ir visus fakultetus: teisės, medicinos. Netgi toje vietoje, kur dabar stovi aerodromas, buvo suplanuotos gyvenamosios vietos profesūrai ir studentų bendrabučiai“, – pasakoja projekto „Unikalus paveldas“ vadovas, gidas Jonas Oškinis.

Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintą pastatą gidas J. Oškinis kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais atkūrė virtualioje realybėje ir pristato ekskursijose. Tiesa, projekto kūrėjų planai dar didesni – Jonas Oškinis kada nors norėtų atkurti ir kitus iki šių dienų neišlikusius pastatus – architekto Stasio Kudoko projektuotą mokyklą ir garsųjį dirižablių angarą.

Virtualioje erdvėje Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos instituto rūmų didybę atkūrusiems mokslininkams toks projektas – pirmas. Sunkiausia užduotis, pasak mokslininkų – šiuolaikinėje spalvų paletėje surasti ano meto spalvų atitikmenis. „Nėra išlikę tiek daug informacijos šaltinių, todėl reikėjo priimti nestandartinius sprendimus, o kai kur ir pasitelkti fantaziją“, – pasakoja KTU informatikos fakulteto inžinierius Lukas Paulauskas.

Turinčių unikalią istoriją objektų Aleksote yra gerokai daugiau. Todėl tikėtina panašios istorijos ir pastatai, tebūnie ir virtualioje erdvėje, atgims ir išliks ilgam.

Plačiau – laidoje:

7 Kauno dienos. Lietuvos trispalvės plevėsavimas sovietmečiu, Aleksoto istorija ir pokalbis su architektu Gintaru Prikockiu