Kultūra

2020.04.16 18:38

Lietuvos kūrėjai prašo didesnės valdžios pagalbos bei galimybės repetuoti

LRT.lt2020.04.16 18:38

Nevyriausybinių profesionaliųjų scenos menų sektoriaus organizacijų atstovai, individualūs kūrėjai, su scenos menais susijusių kūrybinių veiklų ir profesijų atstovai platina kreipimąsi į pirmuosius valstybės asmenis, Vyriausybės narius, didmiesčių merus ir Lietuvos kultūros tarybą. Dokumente išsakomas nerimas, esą ligšiolinės kultūros politikos priemonės tik iš dalies patenkina arba visiškai nepatenkina šių organizacijų ir pavienių menininkų veiklos apsaugos.

Pateikiame pilną kreipimosi tekstą

2020 m. balandžio 16 d.

DĖL PROFESIONALIŲJŲ SCENOS MENŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR INDIVIDUALIŲ KŪRĖJŲ SITUACIJOS KARANTINO LAIKOTARPIU

Gerbiamieji Lietuvos valstybės, savivaldybių ir kultūros srities vadovai,

Vienareikšmiškai palaikydami Jūsų sprendimus bei veiksmus, kuriais siekiama palengvinti karantino dėl koronaviruso pandemijos pasekmes Lietuvos gyventojams bei verslui, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad toli gražu ne visų ūkio šakų ir ne visų jų sektorių situacija yra įvertinta ir išanalizuota.

Mes, žemiau pasirašiusieji nevyriausybinių profesionaliųjų scenos menų sektoriaus organizacijų atstovai bei individualūs kūrėjai, su scenos menais susijusių kūrybinių veiklų ir profesijų atstovai, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad ligšiolinės kultūros politikos priemonės tik iš dalies patenkina arba visiškai nepatenkina šių organizacijų ir pavienių menininkų veiklos apsaugos. O tai yra vienos svarbiausių kultūros organizacijų, festivalių, kūrėjų, reprezentuojančių Lietuvos vardą visame pasaulyje. Tik primename, kad pernai metais būtent šio sektoriaus, scenos menų NVO dėka buvo pelnytas „Aukso liūtas“ Venecijos bienalėje, 2019 m. geriausia pasaulio operos solistė Asmik Grigorian devynis dešimtadalius savo vaidmenų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sukūrė Vilniaus miesto operoje, dalis reikšmingiausių nacionalinių teatro ir šokio kūrinių sukuriami būtent šiame sektoriuje – teatre „Meno fortas“, OKT/Vilniaus miesto teatre, Menų spaustuvėje ir t. t. Sąrašą galima būtų ilgai tęsti – vien tik Kultūros tarybai 2019–2020 m. projektams ir veikloms teatro, muzikos, šokio ir cirko srityse paraiškas teikė 480 skirtingų operatorių, viešųjų įstaigų, asociacijų, už kiekvieno kurių stovi nuo keleto iki keliasdešimties žmonių ir jų darbų.

Todėl, siekdami išlaikyti mūsų sektoriaus, besiformavusio per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, gyvybingumą ir užtikrinti pajėgiausių operatorių bei profesionalų išgyvenimą, kol jie galės grįžti į normalias veiklos vėžes, kreipiamės į Jus, siūlydami:

• idant kartu su kitomis kultūros grupėmis būtų švelninamos ir karantino bei jo sukeltos ekonominės krizės pasekmės mūsų sektoriui – įtraukti mūsų atstovus į Kultūros ministerijos darbo grupę, kuri sprendžia karantino poveikio kultūros pasekmes, ir, jei tokių yra arba bus, į kitas sprendimų dėl kultūros sektoriaus krizės švelninimo darbo grupes bei kviesti į visus oficialius šių problemų svarstymus;

• tarp krizės pasekmių kultūros sektoriui švelninimo priemonių iki tol, kol bus leisti vieši renginiai, numatyti galimybę repetuoti naujus darbus, t. y. darbuotis mažomis grupėmis;

• įvairiais formatais ir skirti lėšas naujų darbų prodiusavimui – idant būtų galima po karantino į sales grįžti su nauja scenos menų produkcija, ne tik skaitmeniniu turiniu;

• numatyti pagrindinėse šios srities erdvėse atšauktų profesionalių scenos meno renginių nuostolių dalinio kompensavimo programą ir mechanizmus;

• išanalizuoti individualių šios srities kūrėjų specifiką ir numatyti dalinę paramą tiems, kurie netelpa į dabar siūlomas valstybinės paramos schemas bei taikyti tas schemas per visą laikotarpį, kol šios srities vieši renginiai nebus leidžiami. Pagalbą numatyti ir savivaldybių lygmeniu;

• sukurti mechanizmą ir pradėti rinkti aiškią bendrą, o ne išskaidytą po sritis ir platformas statistiką apie valstybinio ir NVO sektoriaus įstaigų ir atskirų menininkų finansavimą bei ją padaryti lengvai prieinamą bet kuriam šalies piliečiui, kad ateityje galima būtų apskaičiuoti galimų krizių padarinius ir numatyti kompensacinius mechanizmus. Tai būtų naudinga daugeliu atveju kaip statistikos šaltinis ir nekriziniu laikotarpiu;

• leisti šių metų Kultūros tarybos bei Kultūros ministerijos šio sektoriaus projektams skirtą finansavimą naudoti lanksčiau, įskaitant jo adaptavimą, perkėlimą kitoms kūrybinėms veikloms ar veiklų perkėlimą į kitas platformas bei galimybę (ypač – tarptautinių projektų) naudoti lėšas kitais metais, taip pat nereikalauti kaip privalomos sąlygos dalinio pačių vykdytojų prisidėjimo / kofinansavimo;

• kartu su pagrindinėmis savivaldybėmis išanalizuoti ir taikyti laikino atleidimo nuo valstybinių arba savivaldybių patalpų nuomos klausimus;

• apsvarstyti galimybę pusei metų numatyti laikinų papildomų profesionaliems scenos menų pasirodymams skirtų patalpų naudojimą, kad būtų užtikrinta daugumos sektoriaus operatorių veikla;

• užtikrinti dezinfekavimo / medicininių apsaugos priemonių tiekimą ir jų įsigijimo kompensavimo programą – kai bus leista vykdyti viešus renginius, šių anksčiau nenaudotų priemonių reikės, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą;

• integruoti kultūrą ir meną į bendrą ekonominio bei socialinio atsinaujinimo strategiją, sutariant, kad kultūra ir menas prisideda ir prie piliečių gerovės kūrimo, ir prie tolygios šalies raidos.

Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija ėmėsi veiksmų ir parengė naują priemonę „Coronavirus Response Investment Initiative“ (CRII). Priemonė skirta kovai su šiuo metu susiklosčiusia ekstremalia situacija ir jos ekonominių padarinių mažinimui, išskiriant tris pagrindinius prioritetus, tarp kurių - sveikatos apsauga, trumpalaikio darbo sprendimai bei smulkus ir vidutinis verslas. Pasaulinių scenos menų tinklų konsorciumas (International Performing Arts Network – IETM, https://www.ietm.org;

Circostrada, https://www.circostrada.org; European Theatre Convention, http://www.europeantheatre.eu; European Dance Network, https://www.ednetwork.eu; European Festivals Association. https://www.efa-aef.eu/en/home; European Platform for Artistic Creation – IN SITU, http://www.in-situ.info/en/) išplatino pareiškimą, kuriuo ragina visų šalių vyriausybes rasti būdų per priemonę „Coronavirus Response Investment Initiative“ (CRII) teikti paramą ir kultūros bei meno sektoriui. Priežastis – šis sektorius yra vienas labiausiai paveiktų COVID-19 krizės ir jos padarinių: https://www.ietm.org/en/rescue-the-arts-plea-to-national-governments.

Nevyriausybinės kultūros organizacijos, kūrybiniai verslai ir individualūs kūrėjai, visaverčiai savo valstybės piliečiai, kurie įprastomis sąlygomis svariai prisideda prie BVP kūrimo, solidarizuodamiesi ir prisiimdami ekstremalios situacijos keliamus išbandymus bei siūlydami sunkumų įveikos būdus, taip pat turi teisę į valstybės finansavimą ir kompensacijas už šios gilios krizės metu patirtus nuostolius. Būtent kultūros bendruomenės susitelkimo ir kūrybiškumo dėka virtualioje erdvėje karantino laikotarpiu neatlygintinai vyksta labai aktyvus kultūrinis gyvenimas, kuris palaiko visuomenės dvasią, pilietiškumą ir sąmoningumą.

Vadovaudamiesi lygiateisiškumo principu, prašome Jūsų numatyti papildomas lėšas ir kitas priemones ekonominės krizės kultūros sektoriuje švelninimui ir išgelbėti daugybę kūrybingų Lietuvos žmonių nuo skurdo, galimo veiklos mūsų šalyje nutraukimo ar emigracijos.

Kreipimąsi pasirašo per šešiasdešimt kūrėjų (sąrašas tęstinis)

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.