Kultūra

2020.04.22 05:30

Karantinas parodė – lietuvių autorių garsinės knygos galėtų tapti alternatyva moksleiviams

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.04.22 05:30

Prieš keletą metų po kelias valandas perdien klausydamasis Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ įrašo, skaitomo diktoriaus Vytauto Širkos, svarsčiau, koks būtų patogumas Lietuvos moksleivijai, jei taip ji galėtų „išgirsti“ visus programinius lietuvių literatūros autorius: važiuoji į mokyklą ar iš jos, keliauji ar tiesiog vaikštinėji ir savo telefone klausaisi Vaižganto, Žemaitės, Balio Sruogos ar Antano Škėmos kūrinių. Ruošiesi pamokai, egzaminui.

Karantinas, šiomis dienomis visuotinai taikomas nuotolinis mokymas atgaivino norą šia tema pasidomėti iš esmės: kokių garsinių knygų turime, kas paskatintų jų paklausą, ar įmanoma sukurti ištisą lietuvių klasikos audioteką?

Apie garsines knygas sakoma, esą jos skirtos norintiems tobulėti, tačiau neturintiems tam laiko. Jos jokiu būdu nėra konkurentės tikrajai popierinei knygai, o labiau alternatyva, didinanti kultūros lauko įvairovę.

Turėtų būti valstybės prioritetas

Internetinės bibliotekos vaikams ir jaunimui „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris LRT.lt pasakojo, esą jo įmonė pamažu įrašinėja garsines knygas, nes moksleiviai mielai sutinka jų klausytis. Kol kas ši iniciatyva – privačiose rankose.

„Vis dėlto kalbant apie mokyklinę literatūrą, gana svariai turėtų prisidėti valstybė. Parodyti, kad tai įdomu, patogu, vertinga. Žinant, kur juda pasaulis, būtų galima investuoti į audioknygas“, – reiškė įsitikinimą A. Šileris.

Jis papasakojo iš LRT.lt pokalbių ciklo „Anapus pulto“ sužinojęs, koks didelis Vaižganto gerbėjas yra aktorius Vytautas Anužis. Tą pačią dieną su aktoriumi susisiekė ir paprašė, kad šis įgarsintų „Dėdes ir dėdienes“.

Žinant, kur juda pasaulis, būtų galima investuoti į audioknygas.

„Nesitikėjau, kad Anužio interpretacija mane šitaip „užkabins“. Nekantriai laukiau, kada baigsis įrašų sesijos. Knygą perklausiau audioformatu, nors popierinę vargiai būčiau prisivertęs paimti“, – atviravo pašnekovas.

Anot jo, deramas žingsnis būtų žengtas, jai valstybė knygų garsinimą organizuotų nuosekliai, laikytų tai prioritetu. „Neseniai buvo paskelbta, kad nepasiturinčių šeimų vaikams bus perkama 35 tūkst. kompiuterių. O apie programinę įrangą, mobiliąsias programas – nė žodžio. Tad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vertėtų pasvarstyti, kokiu turiniu užpildys tuos kompiuterius“, – teigė A. Šileris.

Pavyzdys – saulės jėgainės

Mėginimų žengti garsinės knygos link būta jau anksčiau. Pasak pašnekovo, apie 2008 metus buvo įgyvendintas 5–8 klasių literatūros garsinių knygų projektas, įrašyta apie 50 lietuvių literatūros kūrinių arba ištraukų. Tačiau šiuolaikiniams telefonams tie įrašai nebetinka, jų valdymas ypač nepatogus.

„Pasitarusi su privatininkais valstybė galėtų pagalvoti, kaip aplink švietimo sistemą kurti tam tikrą įrankių, lietuviškų programų ar priemonių ekosistemą. Užuot metusi milijoną įrašams ir pamiršusi rūpintis jų sklaida, reklama. Jie liko gulėti kažkokiuose fonduose ir ilgainiui tapo nebereikalingi. O per tą laiką jau ir mokymo programa pasikeitė“, – dėstė „Vyturio“ vadovas.

Valstybė turi pasakyti, kad tai – prioritetas. Tada savaime ims kurtis ekosistema.

Anot jo, knygų garsinimas yra nepaprastai brangus, kainuoja tūkstančius eurų. Liūto dalį sudaro autorinių teisių įsigijimas. Todėl be valstybės paramos, be garsinės knygos svarbą ŠMSM suvokiančių žmonių nieko nebus.

„Valstybė turi pasakyti, kad tai – prioritetas. Tada savaime ims kurtis ekosistema. Geras pavyzdys – saulės jėgainės. Kai buvo paskelbta apie dalinį finansavimą, iškart atsirado visi būtini rinkos žaidėjai“, – sakė A. Šileris.

Pagal mokymo priemonių įsigijimo aprašą tam tikras mokyklos biudžeto procentas skiriamas įsigyti vadovėliams. „Jei būtų atskira (ir nejudinama!) eilutė audioknygų įsigijimui, visi tiekėjai per galvą verstųsi, siekdami sukurti patogias aplikacijas, pasirinkti geriausius aktorius, kūrinius. Tačiau jie turi būti tikri, kad bus pinigų, kad jie nenukeliaus stogo remontui“, – pabrėžė A. Šileris.

Pasirinkimo laisvės stinga

Šiek tiek garsinių privalomos literatūros įrašų esama skaitmeninių mokymo priemonių elektroninėje erdvėje „Ugdymo sodas“. Garsines knygas leidžia ir publikuoja ir kiti leidėjai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Tekstai.lt, jų galima rasti LRT mediatekoje.

Inga Mitunevičiūtė, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė, LRT.lt atkreipė dėmesį, kad dabartinė situacija, kai teko pereiti prie nuotolinio mokymosi ir imta ieškoti mokymosi šaltinių, parodė, jog garsinės knygos labai reikalingos.

„Lietuvių klasikos šaltinius nesunku atrasti, yra nemažai įvairių platformų. Tačiau atkreipčiau dėmesį į ką kita: šiomis dienomis vaikai labai daug laiko praleidžia prie ekranų, gadina akis – šiuo atveju garsinės knygos labai pagelbėtų, nuimtų regai tenkantį krūvį“, – kalbėjo I. Mitunevičiūtė.

Anot jos, audioknygos būtų labai naudingos disleksijos, disgrafijos ar regos sutrikimų turintiems vaikams. „Yra grupė žmonių, kurie pasaulį suvokia ne per tekstą ar vaizdą, o garsu. Tekstus skaitanti visuomenės dalis dominuoja, todėl nė nesusimąstome, kad šalia gyvena žmonių, kuriems reikia pasiūlyti kitokių teksto formų, kitokių pasaulio suvokimo būdų“, – teigė I. Mitunevičiūtė.

Kuo daugiau skirtingų formatų, tuo literatūra turtingesnė ir žmonės turi daugiau galimybių rinktis. Atitinkamai kultūra tampa labiau ir lengviau prieinama.

Jį įsitikinusi – garsinių knygų radimasis padidintų literatūros lauko įvairovę. „Kuo daugiau skirtingų formatų, tuo literatūra turtingesnė ir žmonės turi daugiau galimybių rinktis. Atitinkamai kultūra tampa labiau ir lengviau prieinama. Kol kas tos pasirinkimo laisvės stinga“, – pabrėžė I. Mitunevičiūtė.

Ji atsižvelgė ir į kitą garsinių knygų radimąsi stabdantį aspektą – autorių teises. Seniau nei prieš 70 metų parašyti kūriniai nekelia jokios bėdų, tačiau siekiant gauti teisę į šiuolaikinių autorių kūrinius iškart atsiranda keblumų.

Turi daug, bet ne visiems

Mano klausytas „Altorių šešėly“ įrašas dar sovietiniais laikais buvo sukurtas Lietuvos aklųjų draugijos reikmėms. Prasidėjus interneto erai nedorėliai jį nelegaliai išplatino.

Pasak Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) Informacijos išteklių centro vadovės Dalios Balčytytės, daug tokių garsinių leidinių, įrašytų dar iki 2008 ar 2010 metų, laisvai cirkuliuoja internetinėse piratinio turinio platformose.

„Dėl šios priežasties leidėjams esame nelabai skanus kąsnis, – pripažino bibliotekos atstovė. – Naujų mūsų garsinių knygų piratinėse platformose jau neatsiranda, nes turime specialias apsaugos žymas, galime laisvai atsekti viešintoją. Stengiamės šią situaciją kontroliuoti.“

LAB virtualioje platformoje, pasak D. Balčytytės, yra apie 70 proc. bendrojo lavinimo mokyklos privalomų ir rekomenduojamų kūrinių, atkurtų garsiniu formatu. Tačiau šiomis knygomis gali naudotis tik regos negalią, skaitymo sutrikimų, disleksijos, autizmo ypatumų turintys vartotojai.

LAB virtualioje platformoje yra apie 70 proc. bendrojo lavinimo mokyklos privalomų ir rekomenduojamų kūrinių, atkurtų garsiniu formatu. Tačiau jų gali klausytis ne visi.

„Per metus išleidžiame apie 400 pavadinimų garsinių knygų. Turime tokią prabangą, nes pagal Autorinių teisių 25-ąjį straipsnį ir 2018-aisiais Lietuvos ratifikuotą Marakešo sutartį mums nereikia prašyti autorių teisių, mokėti autorinių mokesčių. Labai norėtųsi, kad tos knygos būtų prieinamos visiems, tačiau riboja įstatymai“, – sakė D. Balčytytė.

Tokios knygos juk galėtų būti perkamos, neturėtų būti visiškai nemokamos.

Ką tik LAB paskelbė apie garsinių knygų platformą ELVIS (elvis.biblioteka.lt). Ji irgi skirta negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Tačiau karantino aplinkybėmis registracijos tvarka joje supaprastinta – neprašoma pateikti skaitymo sunkumus liudijančios medicininės pažymos, pakanka tik užpildyti sąžiningumo deklaraciją.

Dėl daugelio priežasčių D. Balčytytė norėtų, kad mokyklinė literatūra, bent jau privalomoji, būtų pasiekiama visiems moksleiviams. „Vis dėlto tai tik pasvarstymai. Nes yra autorinės teisės, gretutinės teisės, ir nemanau, kad knygų leidėjai būtų tam pasiruošę. Kita vertus, tokios knygos juk galėtų būti perkamos, neturėtų būti visiškai nemokamos“, – svarstė ji.

Būtų gera išeitis

Valstybinės institucijos laikosi pozicijos, kad mokymo priemonių kūrimo iniciatyva priklauso privačiam sektoriui. Valstybė tik garantuoja verslo subjektams lygias galimybes veikti. Kitaip tariant, ŠMSM ir jai pavaldžios įstaigos nereguliuoja, kokios literatūros mokymo formos turi būti taikomos ugdymo procese.

„Tad mokykla visada galės laisvai pasirinkti, kokia knygą – popierinę, skaitmeninę ar garsinę – įsigyti“, – LRT.lt teigė laikinai einanti Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotojos pareigas Asta Ranonytė.

Ji sutinka, kad garsinių knygų laikas atėjo, ir daugeliu atveju jos būtų labai gera išeitis. Ypač vyresnių klasių moksleiviams, kurie vienu metu savarankiškai planuoja darbus, ruošiasi keliems egzaminams. „Tai būtų didelis žingsnis į priekį ir ,,švietimiečims", ir visuomenei“, – teigė A. Ranonytė.

Palanki situacija

ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė teigė, esą situacija paskelbti garsines knygas vienu prioritetų gana palanki. Anot jos, šiuo metu vykdoma ugdymo turinio peržiūra, atnaujinamos bendrosios programos, lietuvių kalbos ir literatūros – taip pat.

„Kompleksiškai bus žiūrima, kokios mokymo priemonės reikalingos atnaujintoms programoms. Tad audioknygų tema šiuo laiku itin aktuali ir labai svarstytina. Kad tokių knygų reikia ir kad jų pasiūla būtų reikalinga – nekyla jokios abejonės“, – tvirtino E. Bagdanavičienė.

Specialistė teigė neabejojanti, kad bus sustiprintas ir skaitmeninių mokymo priemonių kūrimas, įsigijimas – visa bazė.

Kad tokių knygų reikia ir kad jų pasiūla būtų reikalinga – nekyla jokios abejonės.

Jos teigimu, lietuvių klasikų garsinės knygos būtų ypač naudingos tautinių mažumų mokykloms, į Lietuvą grįžtantiems užsienyje gimusiems moksleiviams, imigrantams, kurie siekia integruotis į mūsų visuomenę, mokosi lietuvių kalbos.

Internetinė biblioteka vaikams ir jaunimui „Vyturys“ įteikia dovaną LRT skaitytojams. Susikūrus paskyrą jums atsivers galimybė nemokamai skaityti skaitmenines knygas iki birželio 30 dienos.