Kultūra

2020.04.15 16:30

MO muziejaus ir LRT projektas „20 Lietuvos meno istorijų“: Sutkaus kadruose – Sartras, Mekas, vienišas pionierius ir tradicinis kaimas

septintoji istorija
LRT.lt2020.04.15 16:30

Pasakojimą apie 20 Lietuvos meno istorijų tęsiame Antanu Sutkumi (g. 1939). Fotografu, išsiskiriančiu gebėjimu užmegzti ypatingą emocinį ryšį su savo fotografijų herojais.

Nuotraukose jis subtiliai perteikia psichologines būsenas ir kasdienes akimirkas. A. Sutkui svarbiausia atskleisti savo modelių žmogiškumą. Esminis menininko sukurtas fotografijų ciklas vadinasi „Lietuvos žmonės“. Jį Sutkus pradėjo 1976 metais ir tęsia iki šiol.

Kartu su Romualdu Rakausku, Aleksandru Macijausku ir kitais žymiais Lietuvos fotografais A. Sutkus suformavo savitą fotografijos kryptį. Ji vadinama Lietuvos fotografijos mokykla ir siejama su Vakarų humanistine fotografija. Humanistams buvo svarbu pagauti „lemiamas akimirkas“ ir kalbėti apie esminius žmogaus išgyvenimus: gyvenimą ir mirtį, meilę ir vienatvę, šventes ir kasdienybę.

7-ame dešimtmetyje šių fotografų vaizdai kardinaliai pakeitė propagandinę Lietuvos spaudos fotografiją. Jų kadrai išduoda, kad socialistinės visuomenės pažanga yra sumeluota, atskleidžia elementarios gerovės stoką. Tuo metu tai liudijo tikrą drąsą. Nepagražintos tikrovės vaizdavimas buvo vertinamas kaip socialinė kritika.

Lietuvos fotografijos mokyklos dėmesys tradicinei lietuviškai gyvensenai ir kaimui taip pat buvo tylus pasipriešinimas tarybinei santvarkai. A. Sutkui buvo svarbu įamžinti Lietuvos žmones jų autentiškoje aplinkoje, kuri buvo artima ir pačiam fotografui. Šis siekis natūraliai kilo iš Sutkaus gyvenimiškos patirties. Jam didelę įtaką padarė vaikystė Kluoniškių kaime ir šalimais esanti garsioji Zapyškio bažnyčia, sunkus tėvų likimas karo ir pokario metais, jį auginę ir krikščioniškai auklėję seneliai.

Nuotrauką „Pionierius. Ignalina“ (1964) A. Sutkus padarė dirbdamas fotokorespondentu. Nors buvo atvykęs fotografuoti Ignalinos žvejus, atsikėlęs ankstyvą rugsėjo 1-osios rytą jis intuityviai nusekė paskui moksleivius į mokyklą. Tais laikais fotografų užduotis buvo pateikti medžiagos ideologinei propagandai, o daugumos nuotraukų siužetai būdavo kruopščiai surežisuoti. Tačiau tik sprendimas eiti ne ten, kur planuota, o ten, kur veda nuojauta, suteikė galimybę užfiksuoti šią jaudinančią akimirką. Fotografijoje žaidžiančios šviesos ir tamsaus tono kontrastas išryškino pionieriaus vienišumą.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu autorius taip pat sukūrė bene labiausiai užsienyje jį išgarsinusią fotografijų seriją „Jeanas Paulis Sartre`as ir Simone de Beauvoir Lietuvoje“. 1965 metais A. Sutkus lydėjo bei fotografavo Lietuvoje viešėjusius filosofus Jeaną Paulį Sartre`ą ir Simone de Beauvoir. Literatūra domėjęsis Sutkus ne tik rado bendrą kalbą su garsiuoju egzistencializmo filosofijos kūrėju, bet ir įamžino išties įsimintiną filosofo įvaizdį. Pagal žymiausią A. Sutkaus darytą Sartre`o nuotrauką netgi sukurtos dvi rašytojo skulptūros: Paryžiuje prie Nacionalinės bibliotekos ir Nidoje ant Parnidžio kopos.

Ilgą laiką A. Sutkus buvo ir organizuotos fotografų veiklos lyderis. 1969 m. jis subūrė bendraminčius ir įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją. Tuo metu tai buvo vienintelė tokia organizacija Sovietų Sąjungoje. Draugijai Sutkus su pertraukomis vadovavo 1969–1989 m., o 1989–2009 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas. Šios organizacijos darė didelę įtaką fotografijos vystymuisi Lietuvoje. Šiandien A. Sutkus daugiausia dėmesio skiria savo archyvui. Jame – daugiau nei milijonas negatyvų.

Žiūrėkite videopasakojimą:

MO muziejaus ir LRT projektas „20 Lietuvos meno istorijų“: Sutkaus kadruose – Sartras, Mekas, vienišas pionierius ir tradicinis kaimas