Kultūra

2020.04.15 12:04

Architektė Kaušpėdienė: deficitas skatina kūrybiškumą – turėjome pasaulį išrasti iš naujo

videoįrašas, atnaujinta 15.32
LRT.lt2020.04.15 12:04

LRT kvietė moksleivius, mokytojus ir visus, ką domina istorija, stebėti trečiąją viešą istorijos pamoką „Laisvės kūryba“ iš pamokų ciklo „Laisvės banga“. Per pamoką kultūros istorikas dr. Aurimas Švedas kalbino kino ir teatro režisierę Rugilę Barzdžiukaitę ir architektę Audrą Kaušpėdienę. „Šiandien architektas nėra laisvas kūrėjas – jis dirba apkrautas biurokratiniais rūpesčiais“, – įspėja architektė.

Pašnekovės dalijosi savo patirtimi apie kūrybinės profesijos pasirinkimą, kalbėjo apie skirtingais laikotarpiais suformuotus visuomenės požiūrius į menininko misiją, šiandienos sąlygas kurti.

„Man norėjosi lankytis vietose, kokių nebuvo, todėl teko jas pačiai sukurti“, – apie savo kurtus architektūros ir interjero projektus sakė A. Kaušpėdienė.

Tarp architektės įgyvendintų darbų – ir 20 a. 10-ąjį dešimtmetį buvusių ypač populiarių restoranų „Vidudienis“, „Ritos slėptuvė“ interjerai, Vilniaus centrinio gastronomo rekonstrukcija. Pamokoje architektė pasakojo apie tai, kas įkvėpė sukurti svarbiausius darbus ir kokios idėjos juose yra užkoduotos.

A. Kaušpėdienė rinkosi tarp režisierės ir architektės specialybių: „Ir tuomet ir dabar galvoju, kad šios profesijos turi daug bendro“. R. Barzdžiukaitė savo profesijų sąrašą pildėsi palaipsniui, pradėjusi nuo operatorės studijų, mat režisūrą rinktis studijuoti buvo galima tik kas ketverius metus.

Režisierė R. Barzdžiukaitė, viena iš pernai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pagrindinį apdovanojimą pelniusios operos „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjų, pasakojo apie savo kūrybą ir pasaulėžiūrą, taip pat patarė jauniesiems kūrėjams, ką daryti, kad šiandien būtum išgirstas.

A. Kaušpėdienei atrodė, kad ji pasirinko intravertišką profesiją, bet architektės darbas pasirodė neatsiejamas nuo darbo su žmonėmis. Ji ragina jaunimą neskubėti rinktis, pasinaudoti gap year galimybe: „Nejaugi visą gyvenimą patikėsi lošimo kauliukui? Šeima ir visuomenė reikalauja rinktis čia ir dabar. Kartais skubėjimas yra blogybė.“ R. Barzdžiukaitė pastebėjo, kad Londone magistro studijas renkasi gerokai vyresni nei įprasta Lietuvoje – studijuoti niekada nevėlu.

Prisimindama stygiaus laikus, A. Kaušpėdienė kalbėjo, „deficitas užkrauna galvas, bet ir skatiną kūrybiškumą. Stoką vertinu kaip įkvėpimą.“ Pasak jos, „90-tųjų darbuose nėra nieko tipinio, nes mes tiesiog net neturėjome katalogų, turėjome išrasti pasaulį iš naujo. Kita vertus, matyti tai, ko dar nėra – natūrali architekto būsena.“

Architektė pasakojo, kad pirmieji nepriklausomoje Lietuvoje gimę projektai buvo iš pradžių sugalvoti ir dėl laimingo atsitiktinumo realizuoti. Architektė taip pat atskleidžia, kodėl nepriklausomoje Lietuvoje neišsilaikė Vilniaus centrinis gastronomas ir kodėl „Ritos slėptuvė“ stulbino jos lankytojus.

R. Barzdžiukaitė savo kūrybinėje patirtyje patiria galimybių perteklių, bet vidiniai kriterijai, pirmenybė minimalizmui jai leidžia atsirinkti. J. Mekas R. Barzdžiukaitės režisuotą operą „Geros dienos“ pavadino šedevru. Menininkė pasakoja, kaip atsirado šio kūrinio idėja, kur kasininkės, matyt, pirmą kartą pavadinamos herojėmis.

Dokumentiniame R. Barzdžiukaitės filme „Rūgštus miškas“ į žmogų pažvelgiama kormorano žvilgsniu. „Žmonių, stebinčių paukščius, komentaruose mačiau ir istorinių aidų – primena, kaip žmonės praeityje elgėsi su kitų socialinių sluoksnių, kitų rasių žmonėmis. Bet šiame filme nėra didaktinio tono.“

R. Bardžiukaitė taip pat kalba apie daugiasluoksnį Auksiniu liūtu Venecijos bienalėje apdovanotą kūrinį: „Į žaismingą, patrauklią estetinę formą čia įvilktos liūdnos planetos būklės refleksijos.“

A. Kaušpėdienė pokalbio pabaigoje pripažįsta: „Mūsų architektūros mokytojai buvo dievai, mano kartai pasisekė šiek tiek mažiau. Nepriklausomybės pradžioje iš naivumo, iš idealizmo sukūrėme kažką išskirtinio. Šiandien architektas dirba apkrautas biurokratiniais rūpesčiais.“

Istorijos pamoka „Laisvės kūryba“ yra trečioji „Laisvės bangos“ projekto, įgyvendinamo kartu su JAV ambasada Lietuvoje, dalis.

Parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė

Žiūrėkite videoįrašą:

Atvira istorijos pamoka „Laisvės kūryba“: kokios šiandienos sąlygos kurti?

Pirmoji pamoka „Septyni žingsniai svajonės link“ vyko pernai rudenį:

Atvira istorijos pamoka „Septyni žingsniai svajonės link“

Antroji pamoka „Kaip skamba mūsų laisvės istorija?“ vyko šių metų vasario mėnesį:

Atvira istorijos pamoka „Kaip skamba mūsų laisvės istorija?“