Šias Velykas švenčiant per karantiną, apribojus judėjimą ir artimųjų lankymą, etnologai ragina nenusiminti. Pasak jų, tradiciškai pirmąją Velykų dieną eiti į svečius nuo seno buvo nepriimtina. O daugelį tradicinių velykinių veiklų ir žaidimų galima žaisti siaurame šeimos rate.
Anot etnologų, paskelbtas karantinas tradicijoms – ne kliūtis. Dera ir margučių prisimarginti ir prie bendro stalo sėsti, jei tokia galimybė yra. Tradiciniai Velykų pusryčiai turėtų prasidėti kiaušinio valgymu. Pirmąjį reikėtų dalytis taip, kaip ir kalėdaitį per Kūčias.
„Tėvas arba mama paimdavo kiaušinį ir padalindavo į tiek dalių, kiek žmonių sėdėdavo aplink stalą, kad sveiki būtų, kad šeimoje būtų darna, kad gyventų santarvėje“, – pasakoja Liaudies buities muziejaus edukatorė Danutė Blaževičienė.
Anot etnologų, ribojamas judėjimas per šias Velykas, šventės neturėtų gadinti. Pirmą Velykų dieną lankyti svečius nuo seno nebuvo priimta. Tačiau žaidimų artimųjų rate, net ir neišeinant iš namų, netrūkdavo. Vien jau margučių ridenimas: juos ridenti galima ir šluotos kotu. Margučius galima taikyti į taikinį, loveliu ridenant bandyti numušti kitą kiaušinį.
„Jei nori numušti, kuris kairėje, tai smaigalys turi būti į kairę, jei dešinėje – tai smaigalys turi būti į dešinę, nes taip greičiau sukasi būtent į tą pusę“, – paslaptį išduoda edukatorė D. Blaževičienė.
Kas neturi lovelio, jį gali pasigaminti. Tam tiks ir kartonas, ir atversta stora knyga: „Žurnalą turint namuose, tikrai visi turi siūlų, tai jau visai paprastas būdas.“
Norint pralinksminti vaikus, nuo seno namuose buvo organizuojamos margučių slėpynės. O kad Velykos būtų tikras atgimimas, anot etnologų, derėtų nepamiršti mažuosius pasupti – tam tiks ir sunertos suaugusiųjų rankos ir tvirtesnis audeklas.
